veolia

Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL), BNS informavo šilumos tiekėja. Pasak bendrovės, miestas ir VŠT iki vasaros tikisi atgauti dar 22,6 mln. eurų iš „Veolios“ gruodį į depozitinę sąskaitą pervestos 34,8 mln. eurų kompensacijos.

Vilniaus apygardos teismas yra sustabdęs Lietuvos ieškinio energetikos grupės „Veolia“ įmonėms nagrinėjimą, nes nėra išspręstos tarptautinės arbitražo bylos. Kaip rodo Tarptautinio investicinių ginčų sprendimų centro duomenys, šiuo metu dar laukiama Vašingtono arbitražo verdikto dėl „Veolia“ reikalaujamo 79 mln. eurų vertės žalos atlyginimo už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Tarptautinio Stokholmo arbitražo sprendimu Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ pranešus, kad jis miestui pervedė beveik 35 mln. eurų kompensaciją, bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) teigia pinigų dar negavusi – jie pervesti į depozitinę sąskaitą, be to, dar skaičiuojama, kiek sėkmės mokesčio bus sumokėta rizikos fondui „Profile Investment“. „Pinigais priteista suma pervesta į savivaldybės bei VŠT naudai atidarytą depozitinę sąskaitą.

Vilniaus tarybos nariui ir buvusiam merui Artūrui Zuokui galutinai nepavyko panaikinti Energetikos ministerijos įgaliojimo byloje, kurioje Lietuva iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“, su ja susijusių įmonių, A. Zuoko bei kitų asmenų reikalauja atlyginti 240 mln. eurų kompensaciją už padarytą žalą valstybei.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gruodžio 13 dieną atsisakė priimti A. Zuoko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo rugpjūtį priimtos nutarties.

Tarptautiniam Stokholmo arbitražui prieš savaitę paskelbus sprendimą 7 metus nagrinėtame Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir Vilniaus miesto ginče, „Veolia“ teigia miestui išmokėsianti beveik 35 mln. eurų kompensaciją.    „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ savivaldybei bei Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) sumokės 17,9 mln. eurų ir apie 16,8 mln. eurų palūkanų – iš viso 34,7 mln. eurų“, – komentare sakė už „Veolia“ veiklą Lietuvoje atsakingas bendrovės direktorius Pawelas Orlofas.

Vilniaus savivaldybė švenčia pergalę: po 7 metų bylinėjimosi, miestas ir Šilumos tinklai laimėjo bylą prieš Prancūzijos koncerną „Veolia“ ir „Vilniaus energiją“. Tik vietoj pareikalautų daugiau nei pusės mlrd. eurų, Stokholmo arbitražas iš įmonės „Veolia“ savivaldybei priteisė 83 mln. eurų.  Su šypsena veide Vilniaus meras Valdas Benkunskas, sušaukęs spaudos konferenciją, pristatė Stokholmo arbitražo verdiktą, po 7-ius metus trukusio bylinėjimosi.

Buvęs Vilniaus meras, dabar savivaldybės opozicijoje dirbantis Artūras Zuokas penktadienį pareiškė, kad dabartinė valdžia manipuliuoja skaičiais, skelbdama miesto pergalę po bylinėjimosi su „Veolia“ tarptautiniame arbitraže. Savivaldybė pranešė, kad Stokholmo arbitraže iš Prancūzijos energetikos koncerno ir jo valdomos „Vilniaus energijos“ prisiteisė realią 56 mln. eurų kompensaciją – dešimt kartų mažesnę už ieškinio dydį.

Vilniaus valdžia arbitražo byloje prisiteisė iš Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir jo valdomos „Vilniaus energijos“ daugiau nei 83 mln. eurų vertės turto ir lėšų, bet galutinė miestui teksianti kompensacija yra dešimt kartų mažesnė nei prašyta. Savivaldybė penktadienį paskelbė bylinėjimąsi laimėjusi, tačiau „Vilniaus energija“ pabrėžia, jog tarptautinis tribunolas atmetė didžiąją dalį ieškovų reikalavimų.

Stokholmo arbitražas ketvirtadienį paskelbė sprendimą Vilniaus savivaldybės ir jos valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai ginče su Prancūzijos energetikos koncernu „Veolia“ – miestas ir VŠT reikalavo daugiau nei pusės milijardo eurų kompensacijos už 15 metų „Veolia“ ir jos partnerės „Vilniaus energijos“ netinkamai valdytą Vilniaus šilumos ūkį.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė Energetikos ministerijos ieškinį dėl 240 mln. eurų kompensacijos iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ už jos padarytą žalą valstybei ir vartotojams, galutinai nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).  Nurodęs, kad nėra teisinio pagrindo, pirmadienį LAT atsisakė priimti bendrovių „Veolia“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ kasacinį skundą, kuriuo jos siekė peržiūrėti liepos 13-osios Lietuvos apeliacinio teismo nutartį – ja valstybės i...

Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, kartu su ja veikusioms bendrovėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ nepavyko Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskųsti joms nepalankios nutarties ginče su Energetikos ministerija dėl 240 mln. eurų kompensacijos už jų padarytą žalą valstybei ir vartotojams.   LAT Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija trečiadienį atsisakė priimti įmonių kasacinį skundą. LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Valstybės ieškinys dėl daugiau nei 240 mln. eurų žalos atlyginimo Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ bus iš naujo nagrinėjamas teisme, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Jis pripažino, kad ankstesni teismai netinkamai nagrinėjo ieškinį, panaikino šiuos sprendimus ir įpareigojo bylą nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliaciniam teismui birželį atmetus daugiau nei 240 mln. eurų vertės valstybės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ ir energetikos ministrui žadėjus prašyti prokurorų ginti viešąjį interesą, Generalinė prokuratūra, savo iniciatyva atlikusi tyrimą, atsisakė tai daryti.  Tuo metu ministerija jai nepalankų Apeliacinio teismo sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Stokholmo arbitražas išnagrinėjo Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų ieškinį Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ – juo iš prancūzų reikalaujama 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais „Veolia“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį. Arbitražo sprendimo laukiama maždaug po metų ar dar vėliau.  Arbitražo bylos liudytojų apklausos vyko balandžio mėnesį, BNS patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė, jog Vašingtone arbitraže tebenagrinėjamas Lietuvos ir Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ ginčas nėra kliūtis teikti ieškinį Lietuvos teismui. Pasak Energetikos ministerijai atstovaujančio advokato, dėl daugiau nei 240 mln. eurų vertės valstybės ieškinio „Veoliai“, Lietuvos „Icor“ bei su jomis susijusiems asmenims dėl žalos atlyginimo priėmimo po kelių savaičių iš naujo spręs Vilniaus apygardos teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį spręs, ar Vašingtono arbitražui dar neišnagrinėjus ginčo Lietuvos teismai gali nagrinėti daugiau nei 240 mln. eurų vertės  valstybės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, Lietuvos „Icor“ bei su jomis susijusiems asmenims dėl žalos atlyginimo.  2020 metų rugpjūtį Vilniaus apygardos nepriėmė nagrinėti ieškinio, nes dar nebaigta Vašingtono arbitražo procedūra.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO, buvusi „Lesto“) ir Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ ginčą dėl to, ar ESO turi atlyginti 2,2 mln. eurų nuostolių „Vilniaus energijai“ turės iš naujo nagrinėti Apeliacinis teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas gegužės 25 dieną galutinai pripažino, kad ESO 2014–2015 metais diskriminavo „Vilniaus energiją“ kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu.

Lietuvos teismas kol kas nenagrinės Energetikos ministerijos daugiau nei 240 mln. eurų vertės ieškinio Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, koncernui „Icor“ bei su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims dėl Lietuvai padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nepriėmęs nagrinėti ieškinio, nes šiuo metu dar neužbaigta Vašingtono arbitražo procedūra.  Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos valstybę atstovaujanti Energetikos ministerija šiandien Vilniaus apygardos teisme pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms („Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“), „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims dėl Lietuvai padarytos žalos atlyginimo. Siekiama, kad valstybei būtų atlyginta daugiau nei 240 mln. eurų žala, praneša Energetikos ministerija.

Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos koncerno „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų. Anksčiau skelbta ieškinio suma buvo per 400 mln. eurų. „Kalbant apie arbitražo poziciją, mūsų ieškinys yra 560 mln. eurų šilumos tinklų ir miestiečių naudai. Tai yra ta suma, kurios mes reikalaujame.

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą, išnagrinėjusi savivaldybės ir Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) susitarimą su rizikos kapitalo fondu „Profile Investment“ dėl tarptautinio arbitražo su „Vilniaus energija“ ir Prancūzijos koncernu „Veolia“ finansavimo ir nenustačiusi viešojo intereso pažeidimo. Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės, sprendimas atsisakyti inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą priimtas sausio 30 dieną.

Teismas galutinai nusprendė, kad sostinės šilumos ūkį valdžiusi bendrovė „Vilniaus energija“ privalėjo tuometinei Kainų komisijai pateikti informaciją apie šilumos tiekimo sąnaudas.

Lietuva Vašingtono arbitražo prašo nutraukti Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – joje „Veolia“ reikalauja beveik 120 mln. eurų žalos atlyginimo. Lietuvos priešieškinio reikalavimą priteisti iš „Veolia“ daugiau nei 130 mln. eurų kompensaciją už jo padarytą žalą valstybei ir vartotojams nuspręsta toliau reikšti ne arbitraže, o Lietuvos teismuose, BNS patvirtino Energetikos ministerija.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus šmeižto buvusio ilgamečio sostinės vadovo Artūro Zuoko atžvilgiu. „Sprendimas yra atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – BNS sakė prokuratūros atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė. A. Zuokas teisėsaugai skundė R. Šimašiaus teiginius, kad jis paėmė 724 tūkst.

Prasidedant naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2019-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Lietuvos ekonomika turėtų augti kiek daugiau kaip 3 procentais, atlyginimai – apie 6-7 procentus. Nuo eksporto priklausomam šalies ūkiui riziką kelia prekybos karų grėsmė, ypač jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvestų muitus automobiliams iš Europos. Ūkio augimą šiek tiek pristabdytų ir chaotiškas, muitus atstatantis britų pasitraukimas iš ES.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma buvusi šilumos gamintoja „Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln. eurų baudos, o su ja susijusi Estijoje registruota biokuro tiekėja „First Opportunity“ (buvusi „Bionovus“) – 3,529 mln. eurų baudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino Konkurencijos tarybos 2015 metų gruodžio 2 dienos sprendimą skirti įmonėms baudas ir nurodė tarybai atlikti papildomą tyrimą.

Kainų komisija ketvirtadienį spręs, ar iš Vilniaus šilumos ūkio pasitraukusiai „Vilniaus energijai“ teks vartotojams grąžinti dar apie 3 mln. eurų. Jei sprendimas bus teigiamas, „Vilniaus energija“ vartotojams privalės grąžinti iš viso daugiau nei 21 mln. eurų. „3,054 mln. eurų, toks yra skyriaus siūlymas, taip perskaičiavę rado, kad būtų buvę galima pamažinti bazinę kainą (...) Suma galėtų keistis, koreguotis“, – BNS sakė Kainų komisijos atstovė spaudai Loreta Kimutytė.

Kovo pradžioje netikėtai paskelbtas Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno sprendimas inicijuoti taikos derybas su Vokietijos bendrove „Danpower“ dėl kogeneracinių elektrinių projektų Vilniuje ir Kaune sulaukė prieštaringų vertinimų. Tokio žingsnio rėmėjai sako, kad kompromiso paieškos – pigesnis ir palankiai investuotojų vertinamas sprendimas. Kritikai stebisi, kad taikos sutartis pasiūlyta po ministerijos pergalės pirmosios instancijos teisme.

  Vilniaus miesto savivaldybė Stokholmo arbitraže pirmadienį pateikė priešieškinį dar praėjusių metų pavasarį iš sostinės šilumos ūkio pasitraukusiam Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“ – miestas prašo įmonių atlyginti virš 350 mln. eurų žalą.   „Mūsų įsitikinimu, „Vilniaus energija“ pažeidė įstatymus, nepagrįstai didindama šilumos kainą ir darydama didžiulę žalą sostinės šilumos ūkiui bei jos gyventojams.

Vilnius Stokholmo arbitraže pirmadienį pateiks priešieškinį dar praėjusių metų pavasarį iš sostinės šilumos ūkio pasitraukusiam Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“. „Šiandien ta diena, kada pateiksime priešieškinį ir atsiliepimą į jų ieškinį. Dabar vis dar dirbame ir skaičiuojame sumas. Einame į pabaigą. Daug plačiau pakomentuosime antradienį“, – BNS sakė savivaldybės valdomos šilumos tiekimo įmonės vadovas Mantas Burokas.

Kainų komisija ketina iki balandžio įvykdyti teismų įpareigojimą ir perskaičiuoti iš sostinės šilumos ūkio jau pasitraukusios „Vilniaus energijos“ 2010–2011 metų ir 2015-ųjų šilumos bazinės kainos dedamąsias. Sprendimas gali turėti įtakos šilumos kainoms ateityje, jei Lietuvai pavyktų laimėti tarptautinius arbitražus ir susigrąžinti iš „Vilniaus energijos“ reikalaujamas milijonines sumas.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį dėl senaties nutraukė buvusių Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ vadovų baudžiamąją bylą dėl kaltinimų sukčiavimu ir kitų galimų nusikaltimų manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis. „Baudžiamąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui, kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus panaikinti“, – posėdyje paskelbė teisėja Virginija Švedienė. Nutartis per per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Iš Vilniaus šilumos ūkio pavasarį pasitraukusi Prancūzijos koncernas „Veolia“ ir jo valdoma įmonė „Vilniaus energija“, dar pernai Stokholmo arbitraže iniciavusios ginčą su Vilniaus miesto valdžia, pateikė ieškinį savivaldybei ir jos įmonei Vilniaus šilumos tinklai. BNS žiniomis, juo reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalą. „Galiu patvirtinti, jog „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį Stokholmo arbitraže.

Lietuvos ir Prancūzijos koncerno „Veolia“ bei „Vilniaus energijos“ ginče Lietuva pateikė priešieškinį dėl 130 mln. eurų žalos atlyginimo. Portalo 15min.lt paskelbtą informaciją BNS patvirtino Energetikos ministerijos atstovai. „Siekdama apginti valstybės ir šilumos vartotojų interesus, Lietuva pareikalavo iš „Veolia“ grupės įmonių padarytos žalos atlyginimo. Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvos šilumos vartotojams ir rinkai padaryta žala galėjo viršyti 130 mln. eurų.

Prokuroras Kęstutis Vagneris siūlo Lietuvai ginče su buvusiu Vilniaus šilumos ūkio nuomininku Prancūzijos koncernu „Veolia“ Vašingtono arbitraže pasitelkti 2002 metais darytų pokalbių įrašų išklotines, kuriose gali būti atskleista politinė korupcija. Generalinės prokuratūros vadovybė konkrečių detalių nekomentuoja, bet tikina, kad visi asmenys, kuriems yra būtina, su visa reikiama informacija yra supažindinti, o prokuroro komentarus vadina subjektyviu vertinimu.

Vašingtono arbitraže sprendžiasi „Veolios“ 100 mln. eurų ieškinio prieš Lietuvą likimas. Paaiškėjus, kad prieš Lietuvą parodymus davė buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė, energetikos ekspertas tvirtina, tai gali nulemti sprendimą ir, deja, Lietuvos nenaudai.

Prezidentūra teigia nekomentuojanti ir ragina susilaikyti kitus nuo komentarų apie šiuo metu tarptautiniame Vašingtono arbitraže nagrinėjamą ginčą tarp Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir Lietuvos. Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sako, jog buvusi Kainų komisijos pirmininkė nesugebėjo pasiekti, kad šilumos kainos Vilniuje mažėtų. „Noriu pasakyti, kad šiuo metu vyksta arbitražas.

Prancūzijos investuotojus pozityviai nuteiktų Lietuvos ginčo su „Veolia“ išsprendimas, sako ambasadorius Lietuvoje Phillipe'as Jeantaud (Filipas Žanto). „Žinoma, aš manau, kad jeigu mums pavyks išspręsti šitą ginčą tarp „Veolia“ ir Lietuvos, žinoma, (...) verslo asociacijoms tai būtų pozityvūs ženklas“, - pirmadienį BNS sakė diplomatas. „Veolia“ valdoma centralizuotos šilumos tiekėja „Vilniaus energija“ pastaruosius 15 metų (iki šių metų kovo pabaigos) nuomojo Vilniaus šilumos ūkį.

Vilniaus taryba antradienį nusprendė kreiptis į Stokholmo arbitražą dėl Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir jo valdomos įmonės „Vilniaus energija“ neva padarytos žalos per ilgametę šilumos ūkio nuomą atlyginimo, nes jos nesutiko su miesto pateikta maždaug 200 mln. eurų pretenzija. 34 tarybos nariai balsavo už kreipimąsi į Stokholmo arbitražą, nė vienas tarybos nebalsavo prieš, o 7 tarybos nariai susilaikė. „Nėra kito kelio kaip tik eiti į arbitražą ir dėl tų sumų reikalaujamų inicijuoti arbitražą.

Lietuvos ir Prancūzijos santykiai oficialiai vadinami strategine partneryste, vyksta glaudus kultūrinis bendradarbiavimas, tačiau ryšiai ekonomikos ir gynybos srityse gana menki. Vykstant Prancūzijos prezidento rinkimams, BNS apžvelgia penkis svarbiausius dvišalių santykių aspektus: EKONOMIKA. Prancūzija yra antra didžiausia euro zonos ekonomika po Vokietijos, bet jos ekonominiai ryšiai su Lietuva yra silpni. Prancūzijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekia 378 mln.

  Vilniaus valdžia ir jos kontroliuojama šilumos tiekimo įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pateikė maždaug 200 mln. eurų vertės pretenziją Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“, prašant atlyginti per 15 metų miesto šilumos ūkiui padarytą žalą.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ po 15 metų trukusios nuomos perdavė visą sostinės šilumos ūkį savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). „Turto priėmimo-perdavimo aktas ką tik pasirašytas. Aktas įsigalios nuo vidurnakčio“, - BNS sakė Vilniaus šilumos tinklų atstovė spaudai Edita Sirutienė.

Andriaus Janukonio, Gintauto Jaugielavičiaus ir Lino Samuolio valdoma Estijos bendrovė „Global Energy Consulting“, valdanti nekilnojamojo turto priežiūros, pramonės ir energetikos įmonių koncerną „Icor“, ketina bylinėtis su Lietuvos valstybe. „Global Energy Consulting“ atstovaujančios advokatų bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ pranešimą apie ketinimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimo kreiptis į tarptautinį arbitražą Finansų ministerija gavo vasario 17 dieną.

Vilniaus valdžia turi sumokėti 25,179 mln. eurų Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai šilumos tiekimo bendrovei „Vilniaus energija“ už savivaldybės ir jos valdomoms įstaigoms tiektą šilumą, nutarė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas kovo 16 dieną kiek padidino pirmosios instancijos teismo priteistą sumokėti sumą. Teismas atmetė savivaldybės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai birželį priimtą sprendimą.

Savivaldybės valdomiems Vilniaus šilumos tinklams perimant šilumos ūkį iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“, šilumos kaina nuo balandžio sostinės gyventojams turėtų išaugti apie 6 procentais. Kaina ūgtels, nes iš jos nebebus išskaičiuojama dalis už „Vilniaus energijos“ 2012-2014 metais nepagrįstai surinktas lėšas.

Kainų komisija įspėjo bendrovę „Vilniaus energija“, kuri neteikia informacijos šilumos kainų perskaičiavimui. Jeigu bendrovė per 5 darbo dienas jos nepateiks, įmonei gali būti skirta bauda. Komisija teigia negalinti perskaičiuoti 2010-2015 metų bendrovės šilumos kainų, kaip nurodė teismas.

Iš Vilniaus šilumos ūkio netrukus pasitrauksiant Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai „Vilniaus energijai“, šiluma mieste pabrangs penktadaliu ir kainuos maždaug tiek pat, kiek pernai lapkritį.

Artėjant sostinės šilumos ūkio perėmimo terminui „AB Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) praneša, kad apie 600 UAB „Vilniaus energija“ (VE) darbuotojų jau pasirašė darbo sutarčių pakeitimus ir pareigines instrukcijas. Tai yra apie 90 proc. visų darbuotojų, kurie dirba šilumos gamybos, tinklų eksploatavimo bei klientų aptarnavimo padaliniuose. Iki kovo 30 d. VŠT perims visus darbuotojus, kurie pageidauja tęsti savo darbą Vilniaus miesto šilumos ūkyje ir sieks užtikrinti darbuotojų motyvaciją.

Už šildymą permokėjusiems sostinės gyventojams nustatytos penktadaliu mažesnės šilumos kainos atsispindi ir gaunamose sąskaitose. Dviejų kambarių senos statybos daugiabutyje gyvenantys vilniečiai per šį šildymo sezoną turėtų sutaupyti apie 100 eurų, – tikina Vilniaus miesto savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas. Tačiau „Vilniaus energijos“ atstovas sako, kad permoka kompensuojama neteisėtai ir žada, jog sulauksime pasekmių.