„Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.
Pasak jo, nacionalinis vartojimo lygis sumažėjo „dėl masinio persikėlimo ir išorinės migracijos“, nes milijonai žmonių pabėgo nuo karo.
Remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) ir JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, dėl karo Ukrainoje šalies viduje persikėlė daugiau nei 7 mln. žmonių.
Dar 7,3 mln. žmonių pabėgo į užsienį, daugiau nei pusė jų – į Lenkiją.
Nepaisant didelių žemės praradimų rusams, „dabartinė padėtis, susijusi su pasėlių plotais <...> nekelia grėsmės Ukrainos apsirūpinimui maistu“, pareiškė viceministras.
„Ukrainos ūkininkai dar prieš prasidedant karui spėjo palyginti gerai pasiruošti sėjai“, – pažymėjo jis.
„Ukraina vasarį jau buvo importavusi apie 70 proc. reikalingų trąšų, 60 proc. ligų kontrolės produktų ir apie trečdalį reikalingo kuro“, – pridūrė pareigūnas.
Visgi Rusijos karių įsiveržimas į kelis regionus ir besitęsianti Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada, užkertanti kelią grūdų eksportui, privertė Ukrainos ūkininkus „koreguoti, ką ir kiek sėti“.
Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „World Data Center“ duomenimis, prieš karą Ukraina turėjo daugiau nei 30 mln. hektarų dirbamos žemės.
Nepaisant T. Vysockio patikinimo, kad karas nekelia grėsmės maisto tiekimui Ukrainoje, JT perspėjo, kad dėl konflikto dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje gali pajusti maisto trūkumą, o tai gali lemti netinkamą mitybą, masinį alkį ir badą.
Kiek anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šiuo metu Ukrainos uostuose užblokuota apie 20–25 mln. tonų grūdų, o iki rudens šis skaičius gali išaugti iki 70–75 mln. tonų.
Prieš karą Ukraina buvo ketvirta pagal dydį kviečių ir kukurūzų tiekėja pasaulyje.
Rusija ir Ukraina iš viso pagamindavo 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.
