Gyventojai socialiniame tinkle diskutavo, kiek reikėtų dėti pinigų į vokelį, dalyvaujant jubiliejuje.
„Dalyvausime gimtadienyje, jis organizuojamas sodyboje. Kiek normalu pinigų įdėti į vokelį?“ – klausė moteris.
Komentatoriai pirmiausiai atkreipė dėmesį, kad kiekvieno žmogaus pajamos yra skirtingos ir į jas reikėtų atkreipti dėmesį.
„Nesąmonė vaikytis kažkokių standartų, juolab skolintis pinigų ar išleisti dalį savo mėnesinio biudžeto, o vėliau neturėti ką valgyti. Kiek kas nori, tiek ir deda į vokelį. Galima įdėti 100 eurų ar bent 20 eurų. Juk svarbiausia nuoširdumas.
Manau, ir šventės organizatoriams maloniau matyti artimus žmones, o ne tuščią stalą, kadangi žmonės neatėjo, nes neturėjo 100 eurų į vokelį įdėti“, – svarstė moteris.
Kita komentatorė jai pritarė.
„Manau, kad žmonės šventes organizuoja, nes patys to nori ir tikrai nesitiki, kad svečiai padengs baliaus išlaidas. Juk jeigu žmonės neturi pinigų šventei, ją mini namuose“, – komentavo moteris.
Svečiai turi atpirkti šventės išlaidas?
Vis dėlto nemaža dalis komentatorių tikino, kad suma dedama į vokelį, turi padengti dalį šventės išlaidų.
„Jeigu nežinote, kiek dėti į vokelį, paskaičiuokite, kiek organizatoriams atsiėjo jūsų buvimas, taip pat dar kažkiek turi likti ir jiems patiems.
Keistai atrodo, kai žmonės nori švęsti kitų sąskaita ir neskaičiuoja, kiek kainuoja jų vaišės ir apskritai buvimas baliuje. Būtina į vokelį įdėti bent 100 eurų“, – rašė moteris.
Kita komentatorė jai pritarė.
„Šventės rengėjai tikrai nenorėtų eiti į minusą, todėl reikia stengtis padengti tas išlaidas. Tačiau lietuviai mėgėjai už dyką švęsti. Nenuostabu, kad daugelis į vokelį įdeda per mažai“, – tikino moteris.
Tuo metu dar viena komentatorė dalijosi savo patirtimi.
„Kaip tik organizuoju savo jubiliejų. Jau pakviečiau tėvus, seseris, vaikus, draugus. Nustebčiau iš jų gavusi vokelius su didelėmis sumomis. Juk ne dėl pinigų šventę organizuoju, bet todėl, kad noriu švęsti gimtadienį su artimaisiais. Dar keisčiau būtų, jeigu kažkas atsisakytų į gimtadienį iš viso neateiti, nes neturi pinigų dovanai. Juk užtenka ir simbolinės dovanos, neturi ji būti labai brangi.
Be to, šeimoje turime tradiciją pirkti bendras dovanas, susidedame po 30–50 eurų ir jau išeina solidi kelių šimtų eurų suma. Už ją perkame dovaną arba įteikiame dovanų kuponą, tam tikroje parduotuvėje“, – patirtimi dalijosi moteris.
Dovanodami dideles sumas nori pasirodyti
Švenčių organizavimo įmonės „Šventė“ Palangoje vadovė Asta Sidabrienė pasakojo, kad svečiai stengiasi atpirkti savo buvimą šventėje, bando sužinoti apie šventę kuo daugiau detalių ir tada nusprendžia, kiek dėti į vokelį.
„Dovanojamos sumos priklauso nuo daugybės aplinkybių, didmiesčiuose tos sumos būna didesnės, o regionuose mažesnės.
Be to, skirtingai žmonės traktuoja, kiek reikia dėti į vokelį, einant vienam ir poroje. Jeigu vienas žmogus dovanoja 50 eurų, atrodo, kad pora turėtų nešti 100 eurų. Tačiau nebūtinai poroje yra atskiri biudžetai“, – pastebėjo švenčių organizatorė.
Anot jos, dažnai žmonės nori pasirodyti, todėl ir stengiasi dovanoti kuo didesnes sumas.
„Žmonės jaučiasi įpareigoti, jeigu jie gavo tam tikrą sumą pinigų, tiek pat jie dovanoja ir atgal, kai patys yra kviečiami į šventę. O jeigu žmogus nori pasirodyti ar išsišokti, tai stengiasi padovanoti dar daugiau negu gavo pats“, – komentavo A. Sidabrienė.
Tikisi, kad šventė atsipirks
A. Sidabrienė neslėpė: šventę organizuojantys žmonės tikisi, kad ji atsipirks.
„Žinoma, niekas to garsiai nesako, bet tikimasi, kad atsipirktų bent nuomojama vieta ir maistas. O didžėjus, kitos pramogos ir dekoras jau būtų tarsi dovana draugams.
Kai po šventės nuslūgsta emocijos, jos rengėjai ima sakyti, kad kitą kartą šventės neberengtų, o vietoje jos geriau išvyktų į kelionę“, – sakė švenčių organizatorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad vis tik dauguma žmonių vertina emocijas ir nori švęsti.
„Dažniausiai šventėms jie negaili pinigų. Dažnai žmonės tikina, kad iš svečių nesitiki dovanų. Tačiau tai svečiams tampa signalu, kad vietoje dovanos, reikėtų nešti vokelį.
Taip pat svečiai nenori į šventę eiti tik su vokeliu. Dažniausiai perka dar ir gėlių, tačiau tada kyla klausimas ar jas įtraukti į dovanos kainą. Jeigu dovanai paskyrė 100 eurų, o gėlėms išleido 30 eurų, atrodo dėti į vokelį 70 eurų negražu, nes tai nėra apvalus skaičius“, – komentavo švenčių organizatorė.
Įprasta suma dovanai – 100 eurų
A. Sidabrienė skaičiavo, kad žmonės stengiasi dovanoti apvalias sumas – 50 eurų, 100 eurų ir t.t.
„Rūtos švenčių studija“ vadovė Rūta Gudavičienė irgi sakė, kad dovanų klausimas svečiams, pakviestiems į šventę, yra labai aktualus.
„Tačiau atsakymas, kiek dėti į vokelį priklauso ne tik nuo to, kokioje šventėje žmogus dalyvauja, bet ir nuo to ar į ją vyksta vienas. Jei žmogus kartu su antra puse yra pakviestas į vestuves su nakvyne, vakarine programa – į vokelį galima įdėti apie 200 eurų. Jeigu į šventę eina vienas tada apie 100 eurų. Dalyvaujant jubiliejuje dovanai galima skirti apie 100 eurų ar kiek daugiau.
Tačiau dovanų atžvilgiu yra pastebima ir kitokia tendencija. Dažnai naujavedžiams ar jubiliatams šventės dalyviai dovanoja ne pinigus, bet dovanų kuponus. Tokia dovana tampa kur kas asmeniškesnė ir sukelia didesnes emocijas. Dažnai dovanojantys renkasi SPA, kitų procedūrų ar prašmatnių vakarienių dovanų kuponus. Taip pat pasitaiko ir tokių, kurie žinodami artimo žmogaus muzikinį skonį padovanoja jam ir bilietus į mėgstamos grupės ar atlikėjo koncertą“, – komentavo švenčių organizatorė.
Anot jos, jeigu žmogus vis tik nusprendžia šventėje nedalyvauti, apie tai mandagu kuo greičiau pranešti šventės rengėjams.
„Dažnu atveju kvietime būna nurodyta iki kokios dienos svečias turėtų pranešti apie savo dalyvavimą šventėje“, – sakė R. Gudavičienė.
