Italijoje nuo rugpjūčio 1 d. degalinių tinklai privalo pateikti informaciją ne tik apie savo kuro kainų pasiūlymus, bet informuoti visus vairuotojus ir apie tuo metu regione ar nacionaliniu mastu esančias vidutines kuro kainas.
Štai degalinėse, kurios yra arti greiteklių, turės būti skelbiama apie vidutines kuro kainas šalies mastu, tuo metu kitose – regiono mastu.
Šiuo metu Italijoje kainos už kurą ir toliau išlieka aukštomos – vidutinė benzino kaina priartėjo beveik prie 2 eurų, o dyzelino – 1,80 euro.
Portalas „Italy 24 Press News“ rašo, kad naujuoju įstatymu siekiama ne tik didinti konkurenciją, siekti išvengti galimų kainų spekuliacijų, bet taip pat ir atpiginti kurą.
Teigiama, kad dabar, įsigaliojus naujiems pakeitimams, šalies vyriausybė stebės kuro kainas kasdien, o ne kas savaitę. Tuo metu duomenys taip pat bus publikuojami internetinėje svetainėje, kur kiekvienas vairuotojas galės įvertinti kuro kainų skirtumus.
Įstatyme taip pat yra numatyta, kad tiems degalinių tinklams, kurie nesilaikys nustatyto reikalavimo, gali grėsti bauda nuo 200 eurų iki 2 tūkst. eurų arba netgi veiklos suspendavimas.
Paaiškino, kaip yra Lietuvoje
Naujienų portalui tv3.lt Energetikos ministerijos atstovai pakomentavo, kad Lietuvos energetikos agentūra (LEA) nuolat fiksuoja ir skelbia informaciją apie degalų kainas, taip pat reguliariai rengia apžvalgas.
Tuo metu LAE atstovė taip pat patikslino, kad informaciją apie vidutines degalų kainas yra viešinama kas savaitę, o agentūra kaupia bei skelbia informaciją, reikalingą šalyje naudojamų alternatyvių degalų (elektra, gamtinės dujos) ir vidaus degimo variklių degalų (95 markės benzino, dyzelino) kainoms palyginti – nuvažiuojant 100 km patiriamas vidutines išlaidas degalams ir informaciją apie jų apskaičiavimą.
Tad ministerijos atstovai neužsimena, kad Lietuvos degalinėse gali būti tokių pat pokyčių kaip Italijoje.
Neaiškumų daugiau nei naudos?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, vertindamas Italijos priimtą sprendimą, sako, kad idėja įdomi, tačiau nežinia, ar tai iš tiesų sukurtų apčiuopiamą naudą patiems vartotojams.
„Vairuotojai ir taip žino, kuriose degalinėse degalai yra dažniausiai brangesni, o kuriose – pigesni. Be to, skirtingi degalinių tinklai turi įvairias nuolaidų programas klientams, tad kaip tai būtų vertinama?
Suprantu, kad tokiu veiksmu norima „gėdinti“ aukštesnes negu vidurkis kainą pateikiančias degalines, bet galbūt tai yra vartotojų pasirinkimas, kodėl jie tose degalinėse pila degalus, o galbūt tai pačių degalinių noras save pozicionuoti kaip brangesnį tinklą“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak T. Povilausko, vertėtų neužmiršti ir to, kad jeigu šalies Vyriausybė šiuo atveju griebtųsi papildomų veiksmų ir bandytų mažinti kuro kainų skirtumą tarp vidurkio bei brangiausių tinklų, tokiu atveju mažiausias kainas siūlantieji galėtų tuo pasinaudoti ir galiausiai netgi pabranginti degalus.
„Juk kam pardavinėti degalus ženkliai žemiau rinkos vidurkio, jeigu užtektų parduoti šiek tiek žemiau vidurkio. Tad tas kainos vidurkis iš esmės liktų toks pat, tik skirtumai tarp siūlomų kainų trauktųsi“, – pastebėjo ekonomistas.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja Dr. Viktorija Tauraitė sako, kad skaidrumas, aiškumas, paprastumas ir prieinamumas yra aspektai, kurie suteikia galimybę vartotojui lengviau priimti atitinkamą sprendimą, kuomet yra įsigyjama viena ar kita prekė.
Tačiau, pasak ekonomikos mokslų daktarės, kad tokie reikalavimai galimai atneštų ir tam tikrą verslo atstovų nepasitenkinimo bangą, mat tai reikalautų papildomų resursų.
„Žvelgiant į šį Italijos pavyzdį iš vartotojo pozicijos, manyčiau, kad tai teigiamas žingsnis, siekiant paskatinti aktyvesnę konkurenciją tarp degalų pardavėjų.
Analogiško tipo atvejis galėtų būti susietas su sprendimu Lietuvoje darbo skelbimuose pateikti informaciją apie darbuotojui siūlomą darbo užmokestį. Šiuo atveju potencialus darbuotojas konkrečiai mato situaciją darbo rinkoje ir gali priimtipotencialiai jam naudingus sprendimus (dėl savo gyvenimo aprašymo siuntimo į atitinkamas potencialias darbovietes) sutaupydamas tiek savo, tiek potencialaus darbdavio laiko resursus“, – kalbėjo V. Tauraitė.
Pasak jos, Italijos vidutinių regioninių ir nacionalinių degalų kainos paviešinimą vartotojams galima pažvelgti iš tos pačios pozicijos.
„Vartotojas turėdamas platesnį informacijos lauką apie vidutines kainas regionuose bei nacionaliniu mastu galėtų priimti racionalų sprendimą dėl degalų įsigijimo už jam priimtiniausią kainą atitinkamoje degalinėje. Viena vertus, tai turėtų skatinti didesnę konkurenciją tarp degalinių, kai pagrindinis konkuravimo įrankis būtų degalų kaina vartotojams.
Kita vertus, lieka atviras klausimas, ar degalų kainos konkurencija būtų itin reikšminga vartotojui. Kitaip sakant, ar galima būtų įžvelgti reikšmingus degalų kainų skirtumus tarp skirtingų regionų“, – pastebėjo ekonomikos mokslų daktarė.
V. Tauraitė atkreipė dėmesį, kad, siekiant įvertinti, ar toks sprendimas dėl vidutinių kuro kainų viešinimo būtų naudingas ir Lietuvoje, iš pradžių svarbu skaitiškai įvertinti potencialią naudą ir žalą vartotojui.
Pasak ekonomikos mokslų daktarės, nauda galėtų tapti aktyvesnė verslo atstovų konkurencija, žala – tikimybė, kad degalinių tinklams padidėję atitinkami kaštai dėl naujos idėjos įgyvendinimo galiausiai nugultų ant vartotojų pečių, todėl galiausiai kainų sumažėjimo, kurio tikėtųsi vairuotojai, taip ir nebūtų.
„Visgi nereikėtų pamiršti, kad degalų kaina susideda iš šių pagrindinių elementų: naftos kainos ir naftos perdirbimo sąnaudų; pridėtinės vertės mokesčio; akcizo; pardavimo kaštų. Akivaizdu, kad kainų viešinimas galėtų daryti įtaką tik tai degalų kainos daliai, kurią verslininkas gali kontroliuoti.
Atsižvelgiant į visus šiuos aspektus, laikyčiausi nuomonės, kad Italijos atvejo įdiegimas Lietuvoje vartotojams neturėtų reikšmingo poveikio kainos aspektu. Ir abejotina, ar Italijoje minėto sprendimo įgyvendinimas turės realios naudos vartotojui finansiniu požiūriu“, – svarstė V. Tauraitė.
Kuras brangsta, o tam yra priežasčių
LEA duomenimis, 2023 m. liepos 24–31 d. benzino vidutinės kainos didėjo visose lyginamose valstybėse: Estijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje atitinkamai nuo 1,2 iki 3,1 proc., o dyzelino vidutinės kainos taip pat didėjo visose lyginamose valstybėse (1,3–4,3 proc.).
Vairuotojai, stebėdami kuro kainas degalinių švieslentėse, tikrai galėjo įsitikinti, kad jos tapo didesnės nei, pavyzdžiui, birželio mėnesio pabaigoje ar liepos pradžioje, kai, pavyzdžiui, dyzelino kaina kai kuriose dagalinėse siekė mažiau kaip 1,30 euro už litrą.
Ekonomistas T. Povilauskas įvardijo pagrindines priežastis, kodėl šiuo metu degalinių tinklai pradėjo siūlyti kiek didesnes kainas už kurą.
„Degalų kainos degalinėse ūgtelėjo, nes didėjo didmeninės degalų kainos Europoje. O jas lėmė ir padidėjusi žaliavinės naftos kaina. Pavyzdžiui, „Brent“ nafta per mėnesį pabrango 10 procentų iki beveik 85 JAV dolerių už barelį.
Naftos brangimą lemia pasiūlos veiksniai – organizacijos OPEC+ naftos pasiūlos ribojimas. Atsiminkite, kad nuo liepos Saudo Arabija viena nusprendė 1 mln. barelių per dieną dar sumažinti naftos gavybą tam, kad sustabdytų naftos kainos kritimą. Ir tas jai pavyko. Be to, pastarųjų savaičių duomenys rodo, kad ir Rusijos naftos eksportas sumažėjo“, – kalbėjo T. Povilauskas.
SEB atstovai prognozuoja, kad kad šių metų III ketv. žaliavinės „Brent“ naftos kainos vidurkis sieks 80 JAV už barelį, kai IV ketv. 85 JAV dolerius už barelį. Tačiau tokia kaina vis vien būtų mažesnė negu buvo prieš metus.
Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje padidėjo trimis centais, o dyzelinis kuras pabrango penkiais centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga.
Liepos 31–rugpjūčio 7 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,55 euro, tuo metu vidutinė dyzelino litro kaina siekė 1,47 euro.
Latvijoje vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos per savaitę sumažėjo trimis centais – atitinkamai iki 1,62 ir 1,51 euro. Tuo metu Estijoje benzino kaina nesikeitė ir liko 1,72 euro, dyzelinas per savaitę pabrango devyniais centais iki 1,61 euro.
Lenkijoje vidutinė benzino kaina nesikeitė ir liko 1,49 euro, dyzelinis kuras brango vienu centu iki 1,45 euro. Vokietijoje vidutinė benzino kaina per savaitę sumažėjo vienu centu iki 1,9 euro, o dyzelinas šioje šalyje pabrango keturiais centais – iki 1,76 euro.
Praėjusią savaitę „Brent“ naftos kaina siekė 85,6 JAV dolerio už barelį – 2,4 proc. daugiau nei prieš savaitę, „Urals“ naftos kaina siekė 70,7 JAV dolerių – 3,5 proc. daugiau.
