Tai jis kalbėjo po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais.
„Matome, kad darbo vietų kūrimo sparta taip pat sulėtėjusi, turime diskutuoti kaip atrodys darbo rinka, ekonomika po karantino, nes net ir sudarius galimybę veikti verslams, nebus lengva įsibėgėti ir atsistoti ant kojų iš pat pradžių“, – spaudos konferencijoje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ir Ekonominės bei socialinės politikos grupės vadovas S. Krėpšta.
Jis teigė, jog reikia gerinti situaciją tiems asmenims, kurie neteko darbo pandemijos metu, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pažeidžiamiausias grupes – jaunimą, neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus dirbančius asmenis.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį nedarbo mažinimą aptarė su profesinių sąjungų atstovais. Pasak S. Krėpštos, kalbėta apie galimus nedarbo draudimo pokyčius, apie prezidento inciatyvą, kuri pagerintų darbo netekusių neįgaliųjų padėtį, suteikiant jiems geresnes socialines garantijas.
„Buvo kalbėta, kaip paspartinti darbo vietų kūrimą. (...) Turime finansinių resursų, kurie ateina iš Europos Sąjungos atsigavimo fondo ir kalbėjome, kad labai svarbu siekiant prioritetinių krypčių – skaitmenizacijos, Žaliojo kurso, būtų svarbu kad siekiant šių tikslų, būtų kuriamos darbo vietos ir sugrąžinami į darbo rinką tie, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu“, – sakė S. Krėpšta.
„Prezidento iniciatyva – teikti mokestinę paskatą daug darbuotojų įdarbinančioms įmonėms ar sparčiai atlyginimus didinančioms įmonėms, kuri padėtų greičiau judėti iš pokarantininio periodo ir pagerinti darbuotojų situaciją“, – pridūrė jis.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad pasibaigus karantinui reikėtų tęsti subsidijas už prastovas, bet darbdaviai privalėtų neatleisti darbuotojų.
„Praėjusio etapo postkarantininiame periode reikalavimas išlaikyti 50 proc. subsidijuojamų darbo vietų, jei gauni paramą, nesuveikė, buvo nemažai piktnaudžiavimo, grupinių atleidimų. Planuojant dabartinį periodą po karantino, reikia tą turėti omenyje ir numatyti rimtesnius saugiklius išlaikyti darbo vietas“, – renginyje teigė I. Ruginienė.
Pasak jos, reikėtų atkreipti dėmesį į darbuotojus, kurie negauna nedarbo išmokų, nes neturėjo reikiamo stažo. Pasak profsąjungų atstovės, žmonėms, kuriems šiek tiek pritrūko stažo, būtina užsitikrinti bent minimalias pajamas.
Vasarį pranešta, kad nedarbas Baltijos valstybėse 2020-aisiais, pandemijos metais, labiausiai išaugo Lietuvoje.
Nacionalinių statistikos tarnybų atliktų visuomenės užimtumo tyrimų duomenimis, vidutinis nedarbas Lietuvoje pernai sudarė 8,5 proc., Latvijoje – 8,1 proc., Estijoje – 6,8 procento.
Palyginti su 2019 metais, nedarbas pernai Lietuvoje išaugo 2,2 punkto, Latvijoje – 1,8 proc., Estijoje – 2,4 punkto.
