Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus praėjusią savaitę teigė, kad apyvartos yra sumažėjusios. Labiausiai tai pastebima turizmo sektoriuje, čia užsakymai buvo sumažėję 20-30 proc., restoranų sektoriuje dar daugiau – apie 40 proc.
„Lietuvos verslas, kaip ir viso civilizuoto pasaulio verslas, yra infekuotas, mes turime virusą versle. Tam tikros verslo sritys yra pažeistos. Visų pirma tos sritys, kurios susijusios su žmonių judėjimu – turizmas, viešbučiai, su tuo susijusi restoranų veikla ir pervežimas“, – sakė V. Sutkus.
Jis teigė, kad problemos sprendimas prasideda nuo problemos suvokimo, tačiau reikėjo įdėti darbo, kad šis suvokimas ateitų.
„Mes pabandėme atkreipti dėmesį į tai. Manau, kad tai padaryti pavyko, Seime vyko jau du posėdžiai: ekonomikos komiteto posėdis, kuriame teko dalyvauti ir man, taip pat vyko biudžeto ir finansų komiteto posėdis, buvo pasitarimas sukviestas ekonomikos ministerijoje ir visur buvo konstatuota, kad ekonomika yra paliesta ir reikia kažką daryti.
Tačiau situacija šioje srityje radikaliai skiriasi nuo sveikatos apsaugos sektoriaus, kur yra paruošti priemonių planai, paskirstytos atsakomybės, yra ekstremalių situacijų komitetas, kuris turi savo vadovą, yra nustatyta jo darbo tvarka ir pan. O versle viso šito nėra, nėra nei situacijos analizės kokia jį yra, nei kokia galėtų būti“, – praėjusią savaitę sakė V. Sutkus.
Anot jo, situacija turi keistis – visi šie dalykai turi atsirasti ir turi būti pagrįsti realia situacijos analize bei tos analizės pagrindu padarytomis prognozėmis.
Padariniai bus stebimi po kelių mėnesių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius atkreipia dėmesį, kad didelis dėmesys turėtų būti skiriamas sveikatos, maisto pramonės, energetikos, eksportavimo srityje dirbančioms įmonėms. Jo teigimu, išskirtinis yra turizmo sektorius, dėl sustojusio turizmo, jis labiausiai jaučia pasekmes.
LPK stebėdama didėjantį koronaviruso plitimą Europoje ragino valstybines institucijas stiprinti valstybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimą, siekiant jau pasirengti ir patiems blogiausiems scenarijams – tiek epidemiologiniams, tiek ekonominiams.
LPK institucijoms siūlė identifikuoti, kurie pramonės ir verslo sektoriai gali nukentėti labiausiai ir kurie sektoriais dėl veiklos apimčių ženklaus sumažinimo ar sustabdymo gali turėti didžiausias neigiamas pasekmes valstybės ekonomikai.
Taip pat siūlė numatyti kompensacinius mechanizmus, užtikrinančius darbo vietų išsaugojimą ir identifikuoti finansinius šaltinius, kurie bus reikalingų šių mechanizmų įgyvendinimui.
„Dabar darome įmonių apklausas, kol kas didelių padarinių nėra, bet jaučiamas žaliavų stygius, pavyzdžiui, kas turi sutartis su Vokietija, nes ten jaučiamas žaliavų stygius ir mums tai atsiliepia čia.
Padariniai gali atsirasti po 2–3 mėnesių, nes, kaip ir minėjom, iki Kinų naujųjų metų daug įmonių, kurios turėjo ryšius verslo su Kinija ar buvo priklausomi nuo įmonių, kurios tiekia produkciją, žaliavas ar detales iš Kinijos, buvo jų užsipirkę, todėl sausis ir vasaris buvo pakankamai normalūs“, – sakė R. Sartatavičius.
Anot jo, Vyriausybės priimti sprendimai be abejonės palies verslą ir pramonę, nes tai susiję su darbo santykiais.
„Čia yra klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas Vyriausybės lygmenyje. Jeigu kalbėtumėm apie darbo kodeksą, tai ten numatyti mokėjimai ar kompensacijos pagal darbo santykius, bet kai yra ekstremali situacija tai reikės atsižvelgti taip, kad nereikėtų atleidinėti darbuotojų.
Jei atleidi darbuotoją dėl tam tikrų dalykų, turi mokėti kompensacijas. Jei vienu metu reikia daug atleisti darbuotojų, o įmonė nelabai didelė, tai galite įsivaizduoti, kiek reikėtų išmokėti kompensacijų? Tokiu atveju susidarytų didelės sumos ir tai įmones gali išmesti iš balno“, – svarstė LPK vykdomasis direktorius.
Jautėsi palikti už borto
Smulkieji verslininkai prekiaujantys prekyvietėse ar turgavietėse taip pat pajautė klientų srauto mažėjimą, kai kurie apribojo savo veiklą.
„Žmonės yra labai sunerimę. Žiūrint kiek lankosi žmonių į mažas parduotuvėles ar turgavietės, aiškiai matomas klientų sumažėjimas“, – sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė.
Tačiau ji pabrėžė, kad keisčiausia buvo girdėti kalbas apie susibūrimų ribojimą, tačiau turgavietės niekur nebuvo minimos: „Negirdėjome apie turgavietes – lyg tokia prekybos sfera būtų palikta už borto. “
Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos (LPTA) pirmininkas Vytenis Butkevičius taip pat pritarė šiai minčiai ir teigė, kad pirminių veiksmų ėmėsi savarankiškai.
„LPTA atstovauja turgavietes, o jos yra masinių susirinkimų vietos ir tai yra padidintos rizikos zona. Lietuvai esant karantinine zona, mes nebuvome informuoti kokią informaciją reikia platinti ar skelbimus iškabinti, kaip užtikrinti higieną. Mes to pasigedome.
Suprasdami situacijos rimtumą, savo ruožtu patys ne kartą kreipėmės į savo turgaviečių administracijas ragindami jas laikytis kuo griežtesnių higienos normų – dezinfekuoti rankas, kad būtų aprūpinta dezinfekciniu skysčiu, netrūktų muilo, kad būtų visos sąlygos maksimaliai higieniškai prekiauti“, – pasakojo V. Butkevičius.
LPTA pirmininkas negailėjo kritikos valdžios institucijoms ir teigė, kad smulkieji verslininkai yra ignoruojami.
„Mes visada labai norim bendrauti su mūsų valstybės vyriausybe, bet ji visada mus ignoruoja. Mūsų vyriausybė domisi tik stambiuoju kapitalu – didžiaisiais prekybos centrais, perdirbėjais, o smulkų verslą jie palikę sužlugti ir vykdo smulkiojo verslo žlugdymo politiką“, – sakė V. Butkevičius.
Turgavietėse jaučiamas klientų sumažėjimas, todėl smulkieji verslininkai ne tik imasi papildomų apsaugos priemonių, bet ir apriboja savo veiklą.
Ekonomikos gelbėjimo planas
Pirmadienį vyriausybė pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama sušvelninti dėl koronaviruso kilusios krizės pasekmes. Krizei valdyti numatoma išleisti 5 mlrd. eurų. Tarp siūlomų priemonių – ir papildomos išmokos dėl prastovų ar netekus darbo.
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad 500 mln. eurų bus skirta darbo vietų išsaugojimui ir gyventojų pajamų užtikrinimui. Dar 500 mln. eurų skiriama verslui – įmonėms bus skiriamos skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Taip pat numatoma 1 mlrd. eurų numatomas ekonomikos skatinimui.
Visgi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad šis planas didelės įtakos po karantino pabaigos neturės.
„Didžioji dalis ekonomikos skatinimo plano veiksmų yra skirta kompensuoti gyventojų prarandamas pajamas bei palaikyti įmonių likvidumą, o ne investuoti į infrastruktūrą ar kitus ateityje augimą galinčius skatinti veiksmus, todėl didelio skatinamojo efekto ekonomikos augimui po karantino pabaigos šis planas neturės.
Vienas šių sprendimų minusų – suplanuotos priemonės bei kompensacijos verslą ir gyventojus pasieks su tam tikru uždelsimu, todėl kiekvieno namų ūkio patiriamos neigiamos pasekmės priklausys nuo to, kiek santaupų jis turėjo sukaupęs“, – sako ekonomistas.
Kad Vyriausybės pasiūlytos priemonės įsigaliotų, artimiausiu metu atitinkamus įstatymų projektus dar turės priimti Seimas ir pasirašyti prezidentas.
