Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami. S. Skvernelis tikisi, kad Seimas nepritars, pasak jo, nepamatuotam biudžetininkų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio pakėlimui beveik iki to lygio, koks buvo prieš ekonominę krizę.
Ekonomistai tikisi, kad ir po Seimo svarstymų biudžetas išliks subalansuotas arba perteklinis.
G. Nausėda: reikia kaupti rezervą ateinantiems išbandymams
SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad aiškiai sudėliojus prioritetus ir pasiekus fiskalinį perteklių, būtų galima didinti smarkiau minimalią mėnesio algą (MMA) ir pensijas. Mat MMA dažniausiai mokamas privačiame sektoriuje, o ne viešajame. Taip pat nesuvienodinus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) su MMA, didelių praradimų biudžetui nebus, mat valstybė vis tiek surinks pajamas per mokesčius. Pensijoms didinti taipogi palankios sąlygos, kadangi gyventojų pajamų mokestis ir „Sodros“ įmokos renkamos gerai.
Būtent dėl nenusistatytų prioritetų bei principo „visiems po truputį“ viešojo sektoriaus darbuotojams ir nebelieka lėšų per daugiausiai. tv3.lt primena, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio pakėlimui numatyti 2 eurai. Dabar pareiginės algos bazinis dydis siekia 130,5 euro, jis nesikeitė nuo ekonominės krizės. Iki tol jis siekė 141,9 euro.
Tačiau atlyginimai medikams ir mokytojams turėtų eiti koja kojon su viso tinklo optimizavimu.
„Deja, kol kas apie atlyginimus kalbame, bet nekalbame kokią reformą vykdysime tinklo prasme. Dėl to viskas ir baigiasi už reformos ribų. Taip, visi pripažįsta, kad atlyginimai katastrofiški, bet mokytojų krūvio pasiskirstymas Lietuvoje labai netolygus ir patys baisiausi atlyginimai mokami dėl to, nes nėra krūvio, nėra mokinių – dėl emigracijos daugelyje vietų vegetuoja mokyklos. Tai šitai reikia spręsti kompleksiškai, bet aišku gesinant gaisrą.
Situacija sveikatos apsaugos sektoriuje – jei ne katastrofiška, tai arti tokios. Tiesiog būtina bent jau kurį laiką laimėti laiko padidinus atlyginimus ir tą laiką išnaudoti ne sėdėjimui iki kitos krizės, bet esminei reformai sveikatos apsaugos tinklo“, – mano ekonomistas.
G. Nausėdos teigimu, ypač svarbu suformuoti tam tikrą perteklių, kol ekonominė situacija yra palanki. Tad mėtytis pinigais negalima.
„Visada atsiras kliūčių ar norų, ar poreikių, kuriuos atrodys svarbu įgyvendinti. Tačiau tada sulaukus krizės reiks iš naujo virkauti, kad geresniais metais nesusiformavome jokio fiskalinio pertekliaus, stabilizavimo fondo ir vėl likome prie suskilusios geldos. Šie, ateinantys ir dar 2019 metai gali būti tokie metai, kai mes tam tikrą kuklų stabilizavimo rezervą galime sukaupti, sumažinti skolos naštą ir pasirengti tiems išbandymams, kurie vis tiek vienaip ar kitaip ateis, nes ekonomika plėtojasi ciklais“, – tvirtina ekonomistas.
N. Mačiulis: nuolatinis deficitas veda prie didelių problemų
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tv3.lt sako, kad nors visuomenei taupymas juodai dienai ir neatrodo patraukli alternatyva, reikia atkreipti dėmesį į fiskalinės drausmės reikalavimus. Šie – tikrai ne be priežasties.
„Lietuvoje yra galiojantys fiskalinės drausmės įstatymai, yra įsipareigojimai Europos Sąjungai susiję su fiskaline drausme, kurie reikalauja turėti subalansuotą biudžetą, o kai kuriais atvejais ir perteklinį biudžetą. Tie reikalavimai nėra atsiradę iš niekur ir be jokios priežasties, nes nuolatinis biudžeto deficitas ypač tais laikotarpiais, kuomet ekonomika sparčiai auga, veda prie per didelės skolos ir galiausiai labai apribotų galimybių skolintis arba prie didelės skolinimosi kainos krizės metu“, – nurodo ekonomistas.
Anot jo, natūralu, kad augant ekonomikai norisi nuraškyti augimo vaisius – didinti pensijas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Visgi tuo pačiu dera galvoti, kad ekonomikos pakilimas kažkada baigsis ir tam reikia pasiruošti. Kitaip, kartosis juodasis 2009 metų scenarijus – keliami mokesčiai, mažinamos algos, skolinamasi už beprotišką kainą.
„Biudžeto subalansavimas ar jo perteklius yra susijęs su tokiomis rizikomis ir pasiruošimu tokiems atvejams. Klasikinė ekonomikos teorija sako, kad valstybė turi vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką, kai aukštas nedarbo lygis, ekonomikos nuosmukis – tada turi būti formuojamas deficitas: valstybė skolintomis lėšomis paskatinti ekonomikos augimą, paskatinti darbo vietų kūrimąsi. Kai ekonomikos augimas spartus, ypač jei viršija potencialą ir yra ekonomikos perkaitimo ženklų, ką dabar kai kuriais atvejais ir Lietuvoje galima įžvelgti, tai reikia vykdyti konservatyvią fiskalinę politiką ir biudžeto perteklių formuoti.
Tvirtinant deficitinį biudžetą papildomai būtų kaitinama ekonomika. Galima kalbėti apie subalansuotus valstybės finansus, bet tvirtinti biudžeto deficitą būtų labai neatsakingas žingsnis tiek iš ekonominių perspektyvų, tiek iš fiskalinės drausmės perspektyvų“, – konstatuoja ekonomistas.
Ar kojos nepakiš rinkimų maratonas?
Ne paslaptis, kad 2019 m. laukia prezidento rinkimai, savivaldybių rinkimai ir Europos Parlamento rinkimai. Tikras rinkimų maratonas. Ar tai nepaskatins valdančiuosius išdalinti daugiau pinigų, kad tik pakiltų jų reitingai?
Ekonomistai prognozuoja, kad visgi taip nutikti neturėtų.
„Niekada negalima šio fakto atmesti: jis viena ar kita forma pasireiškia. Tik reikia pripažinti, kad pastaruosius 7–8 metus gana saikingai prieš rinkimus buvo skiriama daugiau pinigų. Finansų politikos tęstinumas Lietuvoje išsaugotas net ir prasidėjus rinkiminiams ciklams. Ar iš to galima daryti išvadą, kad taip elgsis ir dabartinė valdžia? Negaliu atsakyti. Bet susiformavo ir tam tikra viešųjų finansų disciplinos kultūra“, – sako ekonomistas G. Nausėda pabrėždamas, kad nepamatuotus sprendimus kaip problemą atpažintų ir visuomenė ir specialistai.
„Dėl fiskalinės drausmės įstatymų bet kurios Vyriausybės rankos gana smarkiai supančiotos. Be to, matau priešingą situaciją, kai valstybė bando patvirtinti perteklių, bando paruošti galimiems iššūkiams ir siekia neperkaitinti ekonomikos ir sukelti didesnės infliacijos, bet opozicija ir visuomenė reikalauja didinti išlaidas visoms sritims“, – pastebi N. Mačiulis.
Seimas ketvirtadienį baigė pirmąjį 2018 metų šalies biudžeto svarstymą ir grąžino projektą Vyriausybei, kuri turės įvertinti Seimo narių ir parlamentinių komitetų pateiktus siūlymus.
Patikslintas biudžeto projektas į Seimą jis grįš po poros savaičių – antras svarstymas planuojamas gruodžio 7 dieną, o priėmimas gruodžio 12 dieną. Valstybės biudžetas numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai planuojami pertekliniai. Tad bendras valdžios sektoriaus biudžetas būtų perteklinis.
