perteklius

Atėjus šaltajam sezonui, saulę pakeičia debesys, o saulės spindulius – žvarbus vėjas. Šiuo laikotarpiu mums gali pradėti trūkti vitamino D. Ne veltui jis vadinamas saulės vitaminu. Jis palaiko stiprius kaulius bei dantis ir taip pat yra svarbus seratonino gamybai. Šeimos gydytoja Gintarė Trainavičienė pasakoja, kad vitaminas D kaupiamas mūsų organizme – riebaliniame audinyje ir kepenyse, o per vasarą ar ilgose saulėtose atostogose prikauptų atsargų pakanka maždaug vienam mėnesiui.

Nors vasaros mėnesiai suteikia daug puikių galimybių praleisti daugiau laiko lauke, tai padidina negražios vejos tikimybę, kas nėra malonu.Tačiau yra daug paprastų priežasčių ir dar daugiau priemonių, kaip gydyti veją – arba iš anksto užkirsti kelią tam, kad tai neįvyktų. Geltonuoti veja gali dėl daugybės sąlygų, tačiau priklausomai nuo to, kaip stipriai ir kodėl ji pageltonavo, yra įvairių būdų ją sutvarkyti.

Vitamino D trūkumas atsiranda ne tik tada, kai žmogaus mityba yra nepakankama, bet ir tuo atveju, jei jis nepakankamai laiko praleidžia lauke. Dažnai žmogus kompensuoja šį trūkumą papildais. Tai padeda išspręsti daugelį sveikatos problemų, kurias sukelia vitamino D trūkumas, tačiau kartais žmogus gali jo suvartoti per daug.

Į „Sodros“ biudžetą 2020 metais, preliminariais duomenimis, surinkta 186 mln. eurų daugiau įmokų nei išmokėta išmokų. „Sodros“ biudžeto perteklius pernai buvo 2,3 karto mažesnis nei 2019-aisiais, kai jis siekė 427,1 mln. eurų. Preliminariais duomenimis, pernai „Sodros“ įplaukos siekė 4,86 mlrd. eurų – 239,9 mln. eurų (5,2 proc.) daugiau nei 2019 metais, tuo metu fondo išlaidos padidėjo 481 mln. eurų (11,5 proc.) iki 4,674 mlrd. eurų, rodo „Sodros“ skelbiami duomenys.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 136,235 mln. eurų – 24,1 proc. (43,213 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (179,448 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,128 mlrd. eurų, išlaidos – 4,991 mlrd. eurų, arba atitinkamai 3,7 proc. (180,7 mln. eurų) ir 4,7 proc. (223,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2020 metais. Tai numatoma patikslintame Valstybinio socialinio fondo 2021 metų biudžeto projekte.

Pandemija ir artėjanti žiema paskatino žmones atidžiau žvelgti į savo sveikatą ir rūpintis organizmo stiprinimu. Gydytojai tikina, kad vitaminų vartojimas yra sveikintinas įprotis, tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti – rimtų sveikatos sutrikimų gali sukelti ne tik vitaminų bei mikroelementų trūkumas, bet ir perteklius, kuris kai kuriais atvejais gali baigtis net mirtimi.

Šilti ir saulėti orai baigėsi, o vėjai ir darganos primena apie vieną – šaltojo sezono pradžią. Tačiau niūrus oras neturėtų atsispindėti jūsų spintos turinyje – įvaizdį pagyvinkite naujais aulinukais, kurie sužibės net ir po dešimčia storų rūbų sluoksnių.

Finansų ministras Vilius Šapoka prognozuoja, kad kitų metų biudžete bus matomas 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius, tačiau tikslesni skaičiai bus atskleisti rudenį, rašo 15min.lt. "Bendrus skaičius, žinoma, kad matome, atitinkamai sudėliotas biudžeto planas, derybos su ministerijomis puikiai pavyko. Prognozuojame remdamiesi Stabilumo programa - buvo numatyta, kad perteklius 2019 metais sieks apie 0,6 proc. BVP. Tai tokį ir planuojame", - tvirtino V. Šapoka.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų šalies biudžetą baiminamasi, kad numatytas perteklius nevirstų deficitu. Mat atsipalaiduoti nėra ko. Ekonomistai teigia, kad balansas arba perteklius – būtini ateinantiems išbandymams. Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami.

 Kitų metų biudžetą palaikys 85 – 90 parlamentarų, prognozuoja valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. „Biudžeto priėmimas, kuris mūsų laukia, pats svarbiausias metų įstatymas, jo metu ir pasirodys, kokia yra valdančioji dauguma. Aš prognozuočiau 85 – 90 balsų“, – trečiadienį Žinių radijui tvirtino politikas. Anot jo, tai bus analogų per pastarąjį dešimtmetį neturintis biudžetas, jis bus perteklinis.

Net 113 kilogramų atsikračiusi Amber Forill kreipėsi į visuomenę pagalbos. Nukritus svoriui problemos nesibaigė – liko kyboti papildomos odos. Jaunai merginai šiandien reikalinga operacija, kurios metu odos perteklius būtų pašalintas. Deja, pinigų brangiai kainuojančiai procedūrai merginos šeima skirti negali. 22-jų amerikietė kreipėsi į visuomenę užpildydama anketą puslapyje „Go Fund Me“. Mergina tvirtina, kad net ir numetusi svorio ji nesusigražino pasitikėjimo savimi.

Morčius praėjo – priviso kačių. Gyvūnų prieglaudos – perpildytos. Visų, kurie randa mažus kačiukus, prašoma juos priglausti pas save ir laukti eilėje, kol atsilaisvins vieta globos namuose. Pasirodo, vasarą iš prieglaudų gyvūnų beveik niekas neima - mieliau palieka dar ir savus, kad netrukdytų atostogauti. Katinukai į teritoriją įmesti, kai darbo laikas jau buvo pasibaigęs, o kiemą saugo palaidas šuo.

Ketvirtadienį prekybos Azijoje metu naftos kainos mažėja, tarp investuotojų atsinaujinus nerimui dėl naftos pertekliaus. Naftos kainos pastarąsias dvi dienas kilo ir viršijo psichologiškai svarbią 50 JAV dolerių ribą, kuomet naftos gamintojams jau finansiškai apsimoka didinti gavybos apimtis. Iki tol nafta pigo dėl pasaulinių finansų rinkos smukimo po britų sprendimo praėjusią savaitę išstoti iš Europos Sąjungos.

Pieno perdirbėjai ragina ūkininkus pakentėti ir tikina, kad pieno supirkimo kainos po 2–3 mėnesių ar blogiausiu atveju po pusmečio tikrai pradės kilti. Albinas Čaplikas Šį pirmadienį premjeras prie diskusijų stalo susodino pieno gamintojų interesus ginančių organizacijų bei pieno perdirbimo įmonių atstovus aptarti susidariusios padėties nukritus pieno supirkimo kainoms. Abi pusės išsikalbėjo, nuleido garą, o konkrečius sprendimus bandys priimti artimiausiuose Pieno tarybos posėdžiuose.

Rugpjūtį Vokietijos prekybos perteklius augo daugiau nei tikėtasi – 15,6 mlrd. eurų. Visgi importo apimtys buvo mažesnės nei tikėtasi. Pastarasis kilo 0,4 proc., tačiau buvo prognozuota, kad šis skaičius turėtų siekti 0,9 procento. Didžiausios ES ekonomikos eksportas kilo 1 procentu. Tai yra gera žinia, nes liepą šis rodiklis krito 1,1 procento.

Vokietijos prekybos perteklius 2012 m. pasiekė aukščiausią ribą per 5 metus ir beveik pasiekė aukščiausią visų laikų ribą, penktadienį parodė oficialūs tyrimai. Apie tai praneša „EUbusiness“. Didžiausia Europos ekonomika 2012 m. eksportavo prekių už rekordiškai didelę sumą - 1,097 trln. eurų. Tai 3,4 proc. daugiau nei 2011 m., pranešė Nacionalinės statistikos tarnyba "Destatis". Kita vertus, importas per 2012 metus pakilo tik 0,7 proc. iki 909,2 mlrd. eurų.

Neseniai Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centre (ŠRATC) apsilankęs Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pareiškė, kad čia situacija yra labai prasta ir turi būti operatyviai taisoma. Šiauliuose išrinkti Seimo nariai Valerijus Simulikas, Edvardas Žakaris ir Arvydas Mockus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl ŠRATC veiklos ir išsiaiškintų, ar nebuvo asmeninių interesų priimant neatsakingus sprendimus.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" antrą kartą parengtoje ataskaitoje teigiama, kad ES užsienio einamosios sąskaitos perteklius trečiąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 28,8 mlrd. eurų, palyginti su 6,8 mlrd. eurų deficitu trečiąjį 2011 m. ketvirtį. Pirminiais agentūros gruodžio pradžioje pateiktais duomenimis, perteklius sudarė 28,4 mlrd. eurų. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, ES prekybos prekėmis deficitas ženkliai sumažėjo nuo -34,4 mlrd.

Europos Sąjungos (ES) ir Brazilijos vadovų šeštojo susitikimo, kuris vyks sausio 24 d. Brazilijoje, proga statistikos agentūra "Eurostat" pateikia Brazilijos ir ES prekybos bei investicijų. ES prekyboje su Brazilija per pirmus devynis 2012 m. mėnesius pasiektas 1 mlrd. eurų perteklius. Paslaugų srityje 2011 m. pasiektas 4,3 mlrd. eurų perteklius. ES prekyba su Brazilija 2003-2008 m. laipsniškai didėjo, 2009 m. smuko, o 2011 m. vėl atsigavo ir pasiekė piką.

 Lapkritį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 13,7 mlrd. eurų, o ES užsienio prekybos deficitas - 1,7 mlrd. eurų 2012 m. lapkritį euro zonos užsienio prekybos perteklius, negalutiniais duomenimis, siekė 13,7 mlrd. eurų, palyginti su 4,9 mlrd. eurų pertekliumi prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. lapkritį, palyginti su spaliu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas padidėjo 0,8 proc., o importas nukrito 1,5 proc.

Pirminiais duomenimis, šių metų spalį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 10,2 mlrd. eurų, palyginti su 0,7 mlrd. eurų deficitu prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. spalį, palyginti su rugsėju ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas sumažėjo 1,4 proc., o importas padidėjo 0,6 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat". Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų spalį sudarė 9,4 mlrd. eurų, palyginti su 11,3 mlrd.

Pirminiais duomenimis, šių metų rugsėjį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 9,8 mlrd. eurų, palyginti su 1,7 mlrd. eurų pertekliumi prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas sumažėjo 1,1 proc., o importas - 2,7 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų rugsėjį sudarė 12,6 mlrd. eurų, palyginti su -10,9 mlrd.

Pirminiais duomenimis, šių metų rugpjūtį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 6,6 mlrd. eurų, palyginti su -5,7 mlrd. eurų deficitu prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas pakilo 3,7 proc., o importas - 2,1 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų rugpjūtį sudarė 12,6 mlrd. eurų, palyginti su -22,1 mlrd.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Per pastaruosius dvidešimt metu įžymūs verslo mokyklų mokslininkai bei verslo atstovai parašė daugybę knygų, kaip tinkamai, žingsnis po žingsnio parašyti verslo planą. Tačiau iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad net pusę ateinančių klientų atsineša savo parašytus verslo planus, kurie būna įvertinti investuotojų kaip netinkami ir juos reikia koreguoti. Dar keisčiau, kad net 80 procentų verslo planų turi tas pačias nesėkmės priežastis.

Padidėjęs paslaugų ir einamųjų pervedimų balansų perviršis bei sumažėjęs užsienio prekybos balanso deficitas lėmė, kad 2012 m. gegužės mėn. užfiksuotas perteklinis šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas (ESB). Lietuvos banko duomenimis, neigiamas 2012 m. gegužės mėnesio mokėjimų balanso finansinės sąskaitos balanso dydis (-250,4 mln. Lt) gautas dėl labai mažėjusių portfelinių ir kitų investicijų įsipareigojimų. Gegužę perteklinis šalies mokėjimų balanso ESB sudarė 79,6 mln.

2010-aisiais pakilus daržovių kainoms, pernai gausiai jų priauginę ūkininkai nuogąstauja, kad dalį produkcijos pavasarį gali tekti išvežti į laukus. Nuo 30 iki 80 proc. nusmukus daržovių kainoms, niaukstosi jų augintojų veidai. Šiemet daržovių augintojai nepuoselėja didelių vilčių dėl Rusijos rinkos, kuri pastaruosius dvejus metus ištuštino daržovių saugyklas ir papildė ūkininkų kišenes.

Rugpjūtį Kinijos importas išaugo iki rekordinio lygio, praneša BBC. Savaitgalį paskelbti naujausi oficialūs duomenys parodė, kad rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Kinijos importas išaugo 30,2 proc., iki 155,6 mlrd. JAV dolerių. Eksportas padidėjo 24,5 proc., o prekybos perteklius sumažėjo nuo 31,5 mlrd. JAV dolerių liepą iki 17,8 mlrd. rugpjūtį. Naujausi duomenys rodo, kad, nepaisant pasaulio ekonomikos sulėtėjimo, Kinijos vidaus paklausa išlieka stipri.

Apie tai ir kitas sėkmingo asmeninių finansų valdymo peripetijas Dzūkijos pagrindinėje mokykloje kalbėjo žinoma ekspertė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Trečdalis gyvena šia diena „Asmeninių finansų valdymas labai nesikeičia ir ekonomikos pakilimo, ir jos recesijos metu. Keičiasi tik strategija.