Pekinas ir Vašingtonas surėmė ietis itin dinamiškoje ir rizikingoje prekybos kovoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus muito tarifų viso pasaulio šalims ir ypač iš Kinijos įvežamoms prekėms.
Šioms dviem šalims viena po kitos nustatant vis naujų muitų, JAV Kinijai taikomi tarifai išaugo iki 145 proc., o atsakomieji Pekino muitai JAV importui pasiekė 125 proc. ribą.
Trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys pirmąsyk parodė, kokį poveikį nerimas dėl prekybos karo turi šios Azijos milžinės pastangoms prikelti savo ekonomiką, kurią pastaruoju metu slėgė mažos vartojimo apimtys ir skolų nekilnojamojo turto rinkoje krizė.
Pekino Nacionalinis statistikos biuras (NSB) paskelbė, kad „preliminariais duomenimis, bendrasis vidaus produktas pirmąjį ketvirtį... lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu palyginamosiomis kainomis išaugo 5,4 proc.“
Tai reiškia, kad BVP augo sparčiau nei manė iki paskelbiant šiuos duomenis naujienų agentūros AFP apklausti analitikai, prognozavę 5,1 proc. augimo rodiklį.
Be to, pirmąjį metų ketvirtį 6,5 proc. šoktelėjo ir pramonės gamybos apimtys, kurių augimas paskutiniais trimis 2024 m. mėnesiais sudarė 5,7 proc.
Tuo tarpu mažmeninės prekybos apimtys – vienas iš pagrindinių vartotojų sukuriamos paklausos matų – lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu išaugo 4,6 proc., nurodė NSB.
Tačiau Pekinas perspėjo, kad pasaulio ekonomikos aplinka tampa „sudėtingesnė ir atšiauresnė“, todėl ekonomikos ir vartojimo augimui paskatinti prireiks daugiau priemonių.
„Ilgalaikio ekonomikos atsigavimo ir augimo pamatai dar nėra susiformavę“, – paaiškino NSB, pridurdamas, kad būtina parengti „iniciatyvesnių ir veiksmingesnių makropolitikos gairių“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
