Bent jau tokius planus puoselėja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir jo valdoma miesto savivaldybė.
Nauja transporto priemonė gali būti gana brangi. Tačiau kai kurie specialistai yra įsitikinę, kad net, jeigu tramvajus yra brangesnis už įprastinius autobusus, griežtėjant aplinkosaugos reikalavimais, jis gali tapti atsiperkančia viešojo susisiekimo alternatyva.
Tarnauja ilgiau ir galėtų atsipirkti?
Šių metų pradžioje paskelbta žinia, kad Kaunas svarsto galimybę tiesti naujoviško elektrinio tramvajaus liniją. Tokią naujieną Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis vertina teigiamai.
„Aš manau, kad naujas tramvajus tikrai prisidėtų prie geresnio susisiekimo mieste. Tramvajus yra tokia transporto priemonė ilgalaikė, kuri turi galimybių ir potencialo pervežti didelius keleivių srautus“, – naujienų portalui tv3.lt sakė asociacijos vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad visoje Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje griežtėja aplinkosauginiai reikalavimai ir vis aiškesnės tendencijos, kad vidaus degimo varikliais varomą viešąjį transportą keičia elektrinis.
„Tomis trasomis, kuriomis dabar kursuoja autobusai ir troleibusai, tikrai galėtų kursuoti elektrinis tramvajus. Jis galėtų visiškai pakeisti senus autobusus“, – įsitikinęs G. Nakutis.
Jis skaičiavo, kad, išlaikant aukštą paslaugų kokybę, įprasto miesto autobuso tarnavimo laikas yra apie 10–14 metų, o tramvajus tarnauja daug ilgiau – 25–30 metų. Taigi čia galėtų būti ekonomija.
G. Nakutis taip pat priminė, kad didžiuose Lietuvos miestuose jau vos po poros metų nuo 2027 metų turėtų nebelikti dyzeliniais varikliais varomų autobusų.
„Žinoma, vietoje dyzelinių autobusų gali atsirasti elektrinių. Tačiau tokie autobusai yra dvigubai brangesni. Tad vietoje jų taip pat galėtų būti pasirinktas ir elektrinis tramvajus“, – svarstė pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad įvertinus minėtą kainų skirtumą ir tai, kad tramvajai eksploatuojami dvigubai ilgiau, didelio kainų skirtumo esą neturėtų būti.
G. Nakutis pripažino, kad papildomų investicijų prireiktų ir naujai tramvajų linijų infrastruktūrai. Tačiau, kita vertus, įprastas gatves taip pat reikia remontuoti, mat jos nusidėvi.
„Mano supratimu, tramvajus nėra kažkoks kosminis variantas. Europoje yra panašaus dydžio kaip Kaunas miestų, kurie turi netgi metro. Tad, jei yra finansinių galimybių, šitas sprendimas būtų neblogas.
Naujoviški tramvajai veikia tyliai, jie ilgaamžiai, be to, priklausomai nuo dydžio, gali pervežti ir iki 300 keleivių – daug daugiau nei didžiausi autobusai. Vadinasi, ir jų vairuotojų reikėtų daug mažiau“, – vardijo G. Nakutis.
Kaunas lygiuojasi į Italijos ir Lenkijos miestus
Naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis tikina, kad tvariam miesto augimui svarbu numatyti kelis ėjimus į priekį ir strategiškai planuoti miesto ateitį.
„Prieš dešimtmetį su komanda pradėjome taip pat nuo planavimo ir nuoseklaus darbo. Be to nebūtų nei vienintelio šalyje stadiono, nei sutvarkytos Sporto halės, naujam gyvenimui prikelto Dainų slėnio, išgražėjusių parkų, 35 atnaujintų mokyklų sporto aikštynų, olimpinių standartų baseino Nemuno saloje ar išskirtinio mokslo muziejaus“, – gyrėsi meras.
Pasak jo, reikia jau šiandien galvoti, kaip dar labiau pagerinti kauniečių gyvenimą po penkerių ar dešimties metų.
„Studija, kuri parodė kaip gyventojai juda mieste, analizavo ne vieną transporto rūšį, kaip vieną iš alternatyvų pateikė tramvajų.
Patys analizavome konkrečius savo miestų partnerių pavyzdžius. Brešos (Italija) ir Torunės (Lenkija) tramvajaus infrastruktūros įrengimą valstybė ir Europos sąjunga dengia nuo 80 iki 100 proc.“ – galimus projekto finansavimo šaltinius įvardijo V. Matijošaitis.
Jis teigė žinantis, kad tramvajaus infrastruktūros įrengimas nėra pigus. Esą Kaunas galimybę įsirengti tramvajų svarstys, jeigu bus užtikrintas finansavimas iš valstybės lėšų arba sulaukta Europos sąjungos paramos – taip, kaip daroma visoje Europoje.
„Nors Breša ar Torunė yra bene dvigubai mažesni už Kauną, tačiau tramvajų projektus sėkmingai vykdo „nuo nulio“ ir mato didelę perspektyvą šiai transporto rūšiai. Pagrindinis jų argumentas – transportu perkrautų gatvių atlaisvinimas.
Gaila, kad lig šiol valstybė su Europos Sąjungos institucijomis šiuo klausimu nesiderėjo. Turėdami studijos pateiktus siūlymus ir miestų partnerių pavyzdžius kalbėsimės su centrine valdžia dėl galimo Europos sąjungos lėšų skyrimo. Su šia Vyriausybe tikimės konstruktyvaus darbo“, – vylėsi meras.
Kur eitų elektrinio tramvajaus linijos
Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius priminė, kad pernai užsakyta didelės apimties miesto judumo tyrimas buvo baigtas visai neseniai.
„Surinktus milžiniškus kiekius duomenų pasitelkdami šiuolaikines technologijas analizavo savo sričių profesionalai. Jie ir atsakė į klausimą, kokios transporto rūšys ateityje geriausiai leistų užtikrinti tvarų ir sklandų susisiekimą mieste. Viena iš jų – tramvajus“, – aiškino vedėjas.
Pasak jo, dabar yra metas pradėti darbus planuojant pažangių transporto priemonių įrengimą ateityje.
„Viena tokių galėtų būti atliktoje studijoje minimas ir visame pasaulyje plačiai naudojamas tramvajus. Kaip pažymima studijoje, tramvajus yra patogi, greita, ekologiška transporto rūšis, kuri padidintų viešojo transporto patrauklumą bei tvarumą ir skatintų vykstančiųjų automobiliais persėdimą į viešąjį transportą“, – komentavo M. Matusevičius.
Anot jo, studijoje vertintos keturios tramvajaus trasos:
- Pirmoji: Šiaurės pr., Savanorių pr., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g., Jonavos žiedinė sankryža;
- Antroji: Šiaurės pr., Savanorių pr., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g., Jonavos žiedinė sankryža, Šv. Gertrūdos g., E. Ožeškienės g., K. Donelaičio g., Vytauto pr. iki Geležinkelio stoties;
- Trečioji: Šiaurės pr., Pramonės pr., K. Baršausko g., Tunelio g., Vytauto pr., K. Donelaičio g., E. Ožeškienės g., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g. iki Jonavos žiedo. Ketvirtoji: Šiaurės pr., Pramonės pr., K. Baršausko g., Tunelio g., Karaliaus Mindaugo g., Birštono g., Gimnazijos g. Šv. Gertrūdos g., Šauklių g. iki Jonavos žiedo.
„Atsižvelgiant į surinktus duomenis bei įvertinus esamą gatvių infrastruktūrą, kaip pavyzdys, parinkta ketvirtoji tramvajaus trasa, pateikta preliminari jos įrengimo kaina, darbų grafikas.
Studijos rengėjai paskaičiavo, kad linijos įrengimas, įskaitant depą, inžinerinę infrastruktūrą, bėgius, transporto priemonių įsigijimą, kainuotų apie 240 mln. eurų. Jeigu įgyvendinimas prasidėtų dabar, tramvajus galėtų pradėti funkcionuoti 2032 m.“ – skaičiavo vedėjas.
Jo teigimu, planuojant galimas trasas įvertinta esama gatvių infrastruktūra ir transporto srautai.
Įrengus tramvajaus liniją, sumažėtų bendra automobilių rida tinkle (iki 10,8 mln. km per metus). Esą tai lemtų metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų Kauno transporte sumažėjimą 1,3 proc., taip pat ir energijos suvartojimo sumažėjimą – 1,4 proc.
Be to, dėl automobilizacijos lygio ir taršių transporto priemonių ridos sumažėjimo, transportas Kauno mieste sunaudotų 13,5 GWh mažiau energijos per metus (arba 1,4 proc. mažiau) ir išmestų 2 435 t CO2 mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus (arba 1,3 proc. mažiau, daugiausiai dėl automobilizacijos lygio sumažėjimo).
