Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvardijo, koks pensijų indeksavimas numatomas per kelerius artimiausius metus. Valdžia žada, kad didės visos pensijos, tačiau mažesnės augs sparčiau.
„Turime įsipareigojimą jau nuo Naujųjų metų <...> auginti pensijas sparčiau“, – žurnalistams kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot jos, dabartinis pensijų indeksavo modelis nėra blogas, tačiau šiuo metu nereikėtų kaupti tiek daug lėšų skirti „Sodros“ rezervui.
Pasak ministrės, numatomos dvi indeksavimo kryptys – papildomas individualios pensijos dalies arba apskaitos vienetų indeksavimas ir bendrosios pensijos dalies skaičiavimo pasikeitimas.
M. Navickienė taip pat informavo, kad rudenį bus pristatyti siūlymai, kaip bus keičiamos valstybinės pensijos ir kitos pensinės išmokos, nesusijusios su pensijų socialiniu draudimu.
Didėjimas priklauso nuo stažo
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys – bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis yra susieta su gyventoju sukauptu stažu ir teisės aktais tvirtinamu bazinės pensijos dydžiu. Tuo metu individualioji – su per karjerą gauto atlyginimo santykiu su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu.
Kaip teigia socialinės apsaugos ir darbo ministerija, didžiausią bazinės pensijos didinimo naudą gauna didesnių pensijų gavėjai, t. y. asmenys, kurie turi daug stažo.
Bendrosios pensijų dalies dydis (ir didėjimas) priklauso ne tik nuo bazinės pensijos dydžio, bet ir nuo asmens įgyto stažo.
Pavyzdžiui, kai bazinė pensija didėja 10 eurų, bendroji dalis lygiai 10 eurų padidėja tik tiems, kas turi lygiai būtinąjį stažą.
Jei žmogui galiojo 30 metų stažo reikalavimas, o jis turi 16 metų stažą, bazinei pensijai padidėjus 10 eurų, žmogaus pensija padidėja 5,3 euro (10 Eur x 16/30).
Jei žmogus turi, pavyzdžiui, 42 metus stažo, bazinei pensijai padidėjus 10 eurų, konkretaus žmogaus pensija padidėja 14 eurų (10 Eur x 42/30).
Naudingiau bus neturintiems pakankamo stažo
Ministerija siūlo keisti tokį skaičiavimą ir nustatyti, kad asmenims, turintiems nuo minimalaus iki būtinoji stažo, mokama visa bazinė pensija (o ne jos dalis, proporcinga turimam stažui).
Pakeitus bendrosios dalies skaičiavimą, vidutinė senatvės pensija, neturint būtinojo stažo, didėtų apie 50 eurų. Lėšų poreikis 2022 m. – apie 49 mln. eurų senatvės pensijoms ir apie 18 mln. neįgaliesiems.
„Paskatą dirbti ilgiau, už ilgametį darbą didinant bendrąją pensijos dalį, siūlome palikti. Tai ypač aktualu mažų pajamų gavėjams, kurie be šios paskatos rečiau būtų motyvuoti dirbti ilgiau“, – nurodo ministerija.
Kitas ministerijos pasiūlymas – papildomai indeksuoti ir individualiąją pensijos dalį, mažinant lėšas, kurios pervedamos į „Sodros“ rezervą. Papildomam šios dalies indeksavimui būtų skirta 75 proc. suplanuoto „Sodros“ einamųjų metų biudžeto pertekliaus.
Skaičiuojama, kad priėmus naujus siūlymus, mažiausios pensijos iki 2024 m. didės nuo 122 iki 282 eurų, o didžiausios – nuo 785 iki 1005 eurų.
Iš viso tam jau kitais metais papildomai būtų skirta 433 mln. eurų, o 2024 m. – beveik 500 mln. eurų.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu senatvės pensija gauna daugiau kaip 606 tūkst. Lietuvos gyventojų. Beveik 238 tūkst. gyventojų gauna našlių ir našlaičių pensijas, o beveik 130 tūkst. – netekto darbingumo pensijas.
Vidutinė senatvės pensija dabar siekia beveik 414 eurų. Turintys reikiamą pensijų draudimo stažą gauna vidutiniškai 441 eurą, o jo neturintys – vidutiniškai po 230 eurų per mėnesį siekiančią pensiją.
