Vilnietė Raimonda su triukšmaujančiais kaimynais kovoja beveik pusmetį.
„Gyvenu blokiniame devynaukštyje. Namo garso izoliacija prasta, o virš manęs gyvenantys kaimynai mėgsta kone visa parą, kiekvieną dieną garsiai klausytis muzikos. Keletą kartų kviečiau policiją, tačiau tai nepadėjo net „tam kartui“ nuraminti triukšmadarių“,– pasakoja moteris.
Tačiau vilnietė vis tiek rado laikiną problemos sprendimo būdą, kurį pasufleravo patys kaimynai.
„Vieną naktį prabudau, nuo garso, lyg kas trankytų radiatorių. Aš metaliniu strypeliu atgal padaužiau ir kaimynai nutilo. Tad dabar taip ir gyvename, kai neapsikenčiu triukšmo, padaužau radiatorių ir muzika prityla. Gal šis būdas nėra pats civilizuočiausias, bet kol kas tikrai veiksmingas. Daugiau nežinau, ko imtis“, – tikina moteris.
Kitai vilnietei Linai su triukšmingais kaimynais pavyko susitarti taikiai.
„Gyvenu senos statybos daugiabutyje, garso izoliacijos nėra, todėl puikiai girdžiu virš manęs gyvenančių kaimynų žingsnius, pokalbius, o svarbiausia vidury nakties rengiamus karaoke pasirodymus ir kitokio pobūdžio vakarėlius, kurie tęsiasi iki paryčių.
Atrodo, lyg jie gyventų ne virš manęs, o kitame mano buto kambaryje. Vieną kartą nebeapsikentusi triukšmo ryte, 4.30 val. užsukau pas juos į svečius paprašiau elgtis tyliau. Todėl dabar jau kelios savaitės kaimynai elgiasi draugiškai ir leidžia išsimiegoti“,– džiaugiasi vilnietė.
Policija skatina tartis taikiai
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis užtikrina, kad triukšmingi kaimynai yra policijos reikalas.
Tačiau gyventojams jis pirmiausia siūlo pabandyti tartis su kaimynais patiems, ypač jeigu triukšmo atvejai yra vienkartiniai. Žinoma, jeigu jie kartojasi ir yra piktybiški, o draugiškas pokalbis nepadeda, būtina kreiptis į policiją.
„Būna atvejų, kai po policijos įsikišimo triukšmas ima netgi dažnėti, nes kaimynai susipyksta. Todėl, kai skambinama dėl triukšmo pirmiausia klausiame ar jau buvo bandyta tartis su kaimynais draugiškai. Tačiau bet kokiu atveju į iškvietimą reaguojama. Tačiau šio pobūdžio iškvietimai yra ne pirmo skubumo, tad policijos gali tekti laukti 20 minučių, o gal ir ilgiau“, – pastebi M. Akelaitis.
Tačiau, ką daryti, jeigu kol gyventojas laukia policijos triukšmas liaunasi, galbūt reikia jį įrašyti ar turėti liudininkų?
Policijos atstovo teigimu, užtenka vieno asmens pagrįstų teiginių dėl triukšmo, tad nei liudininkų, nei kitų įrodymų patiems rinkti nereikia. Vis tik M. Akelaitis prašo gyventojų su policija bendradarbiauti. Ypač tais atvejais, kai triukšmadariai yra piktybiniai.
„Dažnu atveju problema slypi kaimynų santykiuose. Tad policija turi pasitelkti visus įmanomus būdus šios problemos sprendimui. Todėl būtina kalbėtis ne tik su triukšmautoju, bet ir nukentėjusiu. Būtina rasti priežastį, dėl ko jie iš tikrųjų nesutaria, tada jau ir triukšmo problemos galima imtis. Kartais jeigu triukšmas sklinda iš nuomininkų buto padeda pokalbis su buto savininku“, – aiškina specialistas.
Pasak M. Akelaičio, dažniausia triukšmo priežastis yra vakarėliai, jų metu sklindanti garsi muzika ir bendras žmonių šurmulys.
„Būtų daug geriau, jeigu apie tokius susibūrimus, jeigu jie nėra dažni, gyventojai praneštų kaimynams iš anksto. Manau, kad galima vieniems prie kitų prisitaikyti“, – pataria policijos atstovas.
Anot M. Akelaičio, iškvietimus dėl triukšmo policijos pareigūnai skaičiuoja šimtais, daugiausia jų sulaukiama savaitgaliais. Tačiau dažnu atveju policijos galios yra labai ribotos. Triukšmautojui yra skiriama bauda. Ji kiekvieną kartą didėja. Tačiau daugiau jokių represinio pobūdžio priemonių nėra numatyta. Tad lieka vienintelis ginklas – normalus, žmogiškas bendravimas.
Paklaustas apie garso izoliacijos priemones, policijos atstovas buvo skeptiškas. Anot jo, tai yra atsakingos kaimynystės klausimas. Aišku, galima pasidomėti ir izoliacinėmis priemonėmis, tačiau kur kas svarbiau megzti gerus santykius su kaimynais.
Garso izoliacija – vienas iš būdų
Bendrovės „Rockwool“, kuri verčiasi garso izoliacijos medžiagų gamyba, atstovas Edgaras Misiukas teigia, sunku užtikrinti visišką garso izoliavimą. Todėl negalima teigti, kad įrengus bute garso izoliaciją baigsis visos problemos su kaimynais.
Specialistas pastebi, kad triukšmo problema ypač aktuali senuose daugiabučiuose.
„Stambiaplokščiuose namuose, ypač senesnės statybos, gyventojai kenčia nuo orinio garso, kuris sklinda oru per sienas ir sandūras tarp plokščių bei kiaurymes jose; o taip pat ir nuo smūginio garso, kuris sklinda gelžbetoninėmis konstrukcijomis ir vamzdynais.
Pagrindinės blogos garso izoliavimo priežastys tokiuose pastatuose – standžios gelžbetoninių konstrukcijų jungtys, kiaurymės sienose ir perdangose (rozetės, ventiliavimo kanalai, plyšiai sienose bei perdangose). Garsas persiduoda puikiu vibracijų laidininku – betonu, kuris šį dar sustiprina. Vienas, iš efektyvesnių sprendimų, galintis pagerinti smūginio garso izoliavimą, – specialių grindų įrengimas. Taip pat būtina užtaisyti visus plyšius aplink vamzdžius, kartais padeda rozečių lizdų užkamšymas“, – pasakoja E. Misiukas.
Specialistas pataria daugiabučio gyventojams turintiems galingą kino ar muzikos aparatūrą tiesiog ja tyliau naudotis, nes butą paversti kino studija kainuos brangiai, todėl verta pagalvoti, ar verta.
Kas iš tikrųjų gali padėti
Daugiabučių bendrijas, jų priežiūros įmones ir vartotojų apsaugos organizacijas vienijančių Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sako, kad jo vadovaujama organizacija gyventojų skundų dėl triukšmingų kaimynų negauna.
„Manau, gyventojams yra pakankamai išaiškinta, kad tuo atveju jie turi kreiptis į savivaldybę. Tačiau, žinoma, buvo keletas žmonių, kurie skundėsi, kad girdi triukšmą, kuris trukdo miegoti. Tačiau šiuo atveju kreipėsi itin jautrūs žmonės triukšmui, nes pamatavus garso matuokliu pažeidimai nebuvo nustatyti“, – aiškina A. Antanaitis.
Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad tokiais atvejais reikėtų kreiptis ne į ją, bet skambinti telefonu 112.
„Vilniaus savivaldybė kuruoja tik tuos triukšmo atvejus, kurie yra susiję su lojančiais šunimis ar šalia butų įsikūrusiais barais. Skundų dėl triukšmaujančių kaimynų mes priimame“, – teigiama portalui atsiųstame komentare.
Taigi, triukšmaujančių kaimynų reikia kreiptis į policiją. O triukšmautojams, kurie trikdo ramybę šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu, grojimu muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais nakties metu nuo 22 val. iki 7 val. gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose gresia administracinė atsakomybė.
Triukšmadariai gali gauti baudą nuo 20 iki 80 eurų. Jeigu triukšmaujama ir toliau, bauda didėja ir gali siekti 300 eurų.
