Greičiausiai tai lėmė masinių renginių nebuvimas ir prieš kelis metus praūžęs Lietuvos valstybės šimtmetis, spėja prekybininkai.
Naujienų portalas tv3.lt dar prieš vasario 16-ąją rašė, kad šventinio šurmulio šiemet nejusti, nors dar pernai artėjant pirmai valstybinei metų šventei žmonės tiesiog šlavė parduotuvėse trispalves ir kitą panašią atributiką. O šiemet nors parduotuvėse šiuo metu vėliavoms ir vėl nuolaidos, į jas atkreipia dėmesį vos vienas kitas.
Vėliavomis pasirūpino per valstybės šimtmečio minėjimą
Vėliavų ir jų priedų gamintojos ir pardavėjos „Gtenta“ teigimu, šiemet vėliavų ir valstybinės atributikos, pavyzdžiui, automobilinių vėliavėlių, pardavimų beveik nėra. Įmonės atstovo teigimu, tai lėmė keletas veiksnių.
„Nėra susibūrimų, švenčių, kaip būna įprastai – renginiai miestuose, eisenos. O vėliavų ir šiaip žmonės prisipirko smarkiai prieš kelerius metus, kai buvo minimas šimtmetis. Vėliava vis tiek ant koto gali kabėti bent penkerius metus, tai tie pardavimai dabar ir nekyla“, – sako įmonės atstovas.
Jo teigimu, populiaresnė tarp pirkėjų vis dar išlieka valstybinė vėliava, nes ji gyventojams ir įmonėms yra privaloma, nors po truputį jau populiarėja ir istorinė – Vyčio – vėliava.
„Istorinę vėliavą labai išpopuliarino Benediktas Vanagas, be to ir Lietuvos geležinkeliai naudoja Vyčio simbolį. Apskritai, tas simbolis dabar daugiau matomas – ir spaudoje, ir televizijoje, dėl to ir populiarėja“, – sako įmonės atstovas.
Atstovo teigimu, valstybinę vėliavą galima įsigyti nuo 8 eurų, o istorinę – nuo 12,6 euro. Vėliavų kainos skiriasi dėl jų gamybos specifikos.
Vėliavų ir jų priedų gamintojai prideda, kad gyventojai pastaraisiais metais daugiau perka ir stulpų vėliavoms, jei, pavyzdžiui, nenori vėliavos laikiklio tvirtinti į namo fasadą.
„Kaina jo nuo 200 eurų, o vėliavos laikiklį, kotą ir pačią vėliavą galima ir už 35 eurus komplekte galima nusipirkti. Bet jei žmonės gali sau tai leisti, turi daugiau pinigų, tai stato kieme stiebą“, – sako įmonės atstovas.
Vėliavų gamintojai taip pat prideda, kad įprastai daugiausiai vėliavų parduodama prieš vasario 16-ąją, pirmąjį privalomą vėliavos pakėlimą.
„Tada atitinkamai prieš kovo 11-ąją jau mažiau, o prieš liepos 6-ąją dar mažiau, nes žmonės jau būna nusipirkę“, – sako gamintojai.
Vėliavų parduodama bene perpus mažiau
Mažesnį pirkėjų susidomėjimą valstybine šventine atributika šiais metais pastebi ir prekybos tinklas „Maxima“. „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, tiek vasarį, kuomet minėjome Valstybės atkūrimo dieną, tiek pirmosiomis kovo dienomis, ruošiantis artėjančiai Nepriklausomybės atkūrimo dienai, vėliavų bei tautinės atributikos pardavimai yra gerokai mažesni lyginant su ankstesniais metais.
„Tam įtakos turi pandemija. Karantino metu nevyksta valstybės šventėms skirti vieši renginiai, todėl yra sumažėjęs poreikis puoštis įvairia tautine atributikos simbolika. Taip pat dalį tautinės atributikos nupirkdavo užsienio turistai, kurių šiuo metu praktiškai nėra“, – sako E. Dapkienė.
E. Dapkienės teigimu, paklausiausios tautinės atributikos prekės yra valstybinė vėliava, kurios kaina prasideda nuo 10 eurų, bei istorinė Lietuvos vėliava su Vyčiu, kurios kaina siekia beveik 15 eurų.
„Taip pat populiarios suvenyrinės Lietuvos vėliavėlės su koteliu bei automobilinės vėliavėlės. Prie automobilių tvirtinamos Lietuvos vėliavėlės pastaraisiais metais sulaukdavo itin didelio pirkėjų susidomėjimo, tačiau šįmet jų perkama gerokai mažiau“, – teigia E. Dapkienė.
Prekybos tinklo atstovė papildo, kad vėliavų pardavimai buvo mažesni dar nuo vasario, nors paprastai tai būna mėnuo, kai vėliavų būna nuperkama daugiausiai.
„Rekordinė jų paklausa buvo 2018-aisiais, kuomet švenčiamas buvo atkurtos Lietuvos šimtmetis.
(...) Šiemet vasario mėnesį palyginti su pernai vėliavų parduota beveik dešimtadaliu mažiau, o šiuo metu, pirmosiomis kovo dienomis, jų pardavimai yra beveik 60 proc. mažesni lyginant su atitinkamų laikotarpiu pernai“, – sako E. Dapkienė.
Prekybos tinklo atstovė prideda, kad šiemet nukritę ir tautinės atributikos suvenyrų pardavimai.
„Vasarį, lyginant su 2020 metais, beveik ketvirtadaliu sumažėjo. Magnetukai ant šaldytuvo ar raktų pakabukai su Lietuvos kontūru yra populiarios suvenyrinės prekės, tačiau šįmet ir jų perkama gerokai mažiau“, – detalizuoja E. Dapkienė.
Daugiau perka internetu?
Visgi internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ rinkodaros vadovas Ernestas Kačerauskas sako, kad sumažėjusių vėliavų pardavimų svetainė nejaučia.
„Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, valstybės simbolių ir atributikos pardavimai išaugo mažiausiai trigubai“, – dalijasi E. Kačerauskas.
Parduotuvės rinkodaros vadovo teigimu, populiariausia prekė pirkėjų krepšelyje yra valstybinė Lietuvos vėliava, spausta šilkografijos būdu.
„Būtent vėliavų ir jų priedų pardavimai išauga labiausiai prieš visas valstybines šventes – tai labiausiai lietuvių pamėgta atributika. Pavyzdžiui, lyginant pirmą šių metų vasario savaitę su antra, vėliavų pardavimai augo kiek daugiau nei dvigubai“, – prideda E. Kačerauskas.
Internetinėje parduotuvėje valstybinių vėliavų kaina prasideda nuo maždaug 10 eurų, istorinių – nuo daugmaž 25 eurų.
„Vis dėlto, pastebime, kad klientai dažniausiai renkasi vieną, vidutinio kainų segmento kategorijos prekę“, – sako E. Kačerauskas.
Už vėliavos neiškėlimą gresia baudos
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad valstybinių švenčių dienomis prie namų būtina iškelti Lietuvos valstybės vėliavas, o to nepadarius gresia baudos.
Valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis, o jos naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas.
Visi piliečiai privalo gerbti vėliavas. Jos turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus, būti tvarkingos ir nenublukusios. Gyventojams vėliavas privaloma iškelti tris kartus per metus, valstybinių švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Vėliava turi būti iškeliama 7 val. ir nuleidžiama 22 val. Ji gali būti keliama prie pastato (ant stiebo, įrengto priešais pastato fasadą), virš ar ant pastato.
Kai valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, kairėje – raudona.
Administracinių nusižengimų kodekse už vėliavų kėlimo tvarkos pažeidimus numatyti įspėjimai arba 10–12 eurų baudos. Pakartotinai padaryti šie nusižengimai užtraukia 12–16 eurų baudas. Už pakartotiną pažeidimą maksimali bauda – 30 eurų. Surašyti protokolą už vėliavos neiškėlimą gali tiek policijos pareigūnai, tiek savivaldybės administracijos darbuotojai.
