vėliavos

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad per Valentino dieną populiariausiu pasimeilinimu keletą metų iš eilės lieka saldainiai „Raffaello“, o štai Vasario 16-ąją tautiečiai mini keldami vėliavas, mūvėdami tautines kojines ir lauždami šakočius. Pastarojo gardėsio Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pirkėjai „Maximoje“ įsigyja net apie keturis kartus daugiau.

Vasario 16-ąją Lietuva švenčia Atkurtos valstybės dieną. Tai priminimas, kad laisvę reikia saugoti ir ginti. „Lietuva, švęsdama Atkurtos valstybės dieną, gali jaustis saugiai – esame ir ES ir NATO šeimos nariai. Tačiau vis garsiau žvangant ginklams šalia Ukrainos sienų, švęsdami savo laisvę, reiškiame tvirtą paramą visiems Ukrainos žmonėms“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ukraina trečiadienį mini vienybės dieną.

Pagerbiant antradienį mirusio Europos Parlamento (EP) pirmininko Davido Sassoli atminimą Europos Sąjungos vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, plaukiant užuojautos žinutėms iš pasaulio ir Bendrijos valstybių lyderių. „Šiandien liūdna diena Europai“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie buvusį italų žurnalistą ir ilgametį europarlamentarą, kurio pustrečių metų trukęs pirmininkavimas Europos įstatymų leidėjams turėjo baigtis šį mėnesį.

Derybininkai pirmą kartą susirinko po to, kai rugpjūtį Irano prezidento pareigas pradėjo eiti konservatyvusis islamistas Ebrahimas Raisi. Derybininkų nuotaikos buvo niūrios, kai jie išvyko iš Vienos Koburgo rūmų. Diplomatai svarstė, ar mėnesius trukusios derybos, bandančios atgaivinti Irano branduolinį susitarimą, greitai baigsis visam laikui.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad išmokome ne tik minėti, bet ir švęsti savo valstybingumą ir nebereikia svarstyti, kuri valstybingumo atgavimo data svarbesnė – Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji. Ketvirtadienį Lietuvai minint 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines parlamento vadovė priminė 1992-uosius, kai tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis svarstė, kurią datą labiau tiktų iškilmingai švęsti.

Įprastai parduotuvės prieš valstybines šventes stebi padidėjusius vėliavų ir valstybinės atributikos pardavimus. Intensyviausias prekybinis laikotarpis prasideda dar prieš vasario 16-ąją, o iki liepos 6-osios natūraliai sulėtėja. Visgi pardavėjai sako, kad šiemet atributikos ir vėliavų pirkimo bumo nėra, tačiau kai kurie pirkėjai negaili ir apvalios sumos naujai vėliavai.

Kinijos Honkongui primestas naujasis saugumo įstatymas įsigaliojo su trenksmu. Tūkstančiai demokratijos Honkonge reikalaujančių žmonių išėjo protestuoti į gatves, tačiau jėga buvo išvaikyti. Per 70 jų sulaikyti. Honkongas mini dieną, kai prieš 23-ejus metus Didžioji Britanija buvusią savo koloniją perleido Kinijai, o ši įsipareigojo 50 metų po Honkongo perėmimo išlaikyti jo autonomiją ir nekeisti visuomeninės bei teisinės sistemos. Kol Honkongo lyderiai mėgaujasi pompastiška švente.

 Minėdami Jeruzalės (Kudso) dieną Teherane iraniečiai degino JAV prezidento Donaldo Trumpo iškamšas, o Irako sostinėje Irano palaikomų sukarintų pajėgų nariai žygiavo kojomis trypdami didžiulę Izraelio valstybinę vėliavą. Kasmet vykstančios protesto akcijos vyko D. Trumpo administracijai bandant „parduoti“ savo ilgai lauktą Izraelio ir palestiniečių taikos planą.

Prieš 35 metus amerikietis Scottas Fahlmanas pasiūlė naudoti dvitaškį, brūkšnį ir skliaustus kaip besišypsančio žmogaus simbolį. Būtent taip atsirado dabar jau visiems žinomi „smailai“ arba šypsenėlės. 1998-aisiais japonas Shigetaka Kurita sukūrė pirmąjį „emoji“ rinkinį, kurį sudarė 172 12x12 pikselių piešinėliai, kurie leido žinutėse apsikeisti emocijomis. Per šiuos 35 metus šypsenėlės žengė ilgą evoliucijos kelią.

Šios originalios valstybių vėliavos, pagamintos iš įvairių maisto produktų, pristatytos per Tarptautinį maisto festivalį, kuris vyksta Sidnėjuje, Australijoje. Pirminė idėja buvo tokia, kad maisto produktai, iš kurių buvo gaminamos vėliavos, turėjo būti parinkti pagal konkrečios šalies tradicijas. Tačiau siekiant išpildyti tam tikrus dizaino sumanymus kūrėjai nukrypo nuo pirminės idėjos ir naudojo ne tik tuos maisto produktus, kurie reprezentuoja jų šalį.

Vėliava valstybės, miesto ar bendruomenės gyvenime turi nepaprastai didelę reikšmę. Olimpinės žaidynės rodo: šalia sportininko pavardės – visada šalies pavadinimas ir... vėliavytė. Suprantami vėliavų atsiradimo laikas ir prasmė. Sukurtas net atskiras mokslas – veksilologija, aiškinantis vėliavų kūrimo taisykles, spalvų ir simbolių prasmę. Aišku, kad dažniausiai vėliavų kūrėjai „sudeda“ į jas kokius nors prasmingus istorinius ar etnografinius simbolius.

Šalčininkų rajone policijos pareigūnai, Lietuvos valstybės vėliavų neišsikėlusiems gyventojams, įteikė trispalves. Policijos departamentas pranešė, kad tokių gyventojų iš viso buvo 50. Pareigūnai patikrinimą atliko Šalčininkuose, Eišiškėse, Jašiūnuose ir Dieveniškėse - čia buvo iškelta vos kelios trispalvės.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino lietuvius dirbti savo šalies labui, atsisakant ir dalies asmeninio laiko. Pasak šalies vadovės, tai tokia nuostata turi tapti didžiausia vertybe.   „Dabar, keldami Lietuvos vėliavą prie savo namų, galvokime apie tai, kad daugybė žmonių daro tą patį, sujungti vieno tikslo, vieno vardo - Lietuva. Kad šios trys spalvos - mūsų visų garbė, mūsų visų laisvė ir teisė būti tuo, kuo esame.

Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, prieš 45 metus amerikiečiai Neilas Armstrongas (Neil Armstrong) ir Bazas Aldrinas (Buzz Aldrin) pirmieji išsilaipino Mėnulyje. Per dvi su puse valandos, rinkdami įvairius mėginius, fotografuodami, jie, be krūvos šiukšlių, Žemės palydove paliko ir vėliavą. Ar ji dar ten? B. Aldrinas vienoje televizijos laidoje teigė, kad kylant erdvėlaiviui matė, kaip variklių banga parbloškė vėliavą, tačiau ar ji vėl atsistojo, nežino.

Albinas Čaplikas Talino, Rygos, Vilniaus, Kijevo, Donecko, Charkovo ir daugybės kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių miestų geležinkelio stotyse didelis šurmulys – plevėsuoja Rusijos trispalvės, groja orkestrai, o išvykstančiųjų intelekto nesužalotuose veiduose džiaugsmas sumišęs su nerimu. Buvę Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ir kitų šalių piliečiai išvyksta gyventi į tėvynę Rusiją.

Vidurio Ukrainos mieste Dniepropetrovske daugiau nei 2 000 žmonių šeštadienį išėjo į gatves, nešdami nacionalines vėliavas ir susikibo rankomis į „Vienybės grandinę“, simbolizuojančią pastangas suvienyti separatistinės krizės krečiamą šalį. Kaip pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, žmonės susirinko prie Dniepropetrovsko administracijos pastato ir susikibę rankomis sudarė gyvąją grandinę nuo Šmito iki Serovo gatvės.

NASA erdvėlaivio darytose nuotraukose matyti, kad beveik visos JAV vėliavos, kurias Mėnulyje paliko „Apollo“ misijų astronautai, tebestovi, praneša BBC. Erdvėlaivio „Lunar Reconaissance Orbiter“ darytose nuotraukose matyti, kad nuo vėliavų krenta šešėliai, išskyrus vėliavą, kurią paliko „Apollo 11“ astronautai, pirmieji nusileidę Mėnulyje. Tai sutampa su „Apollo 11“ astronauto Bazo Oldrino pasakojimu, kad erdvėlaiviui kylant variklio išmetamųjų dujų pliūpsnis vėliavą nuvertė.

Londono Temzės upėje prasidėjo didžiulis laivų paradas, skirtas 60-osioms karalienės Elizabeth II įžengimo į sostą metinėms paminėti. Monarchės garbei inkarus pakėlė daugiau kaip tūkstantis laivų ir laivelių. Nepaisydami lietaus ir vėsaus oro, tūkstančiai žmonių susirinko upės pakrantėje. Daugelis čia palapinėse praleido ir naktį. Laivų paradas - deimantinio jubiliejaus iškilmių kulminacija. Jis prasidėjo prie Batersi parko ir baigsis prie Tauerio tilto.

Vėliavos, plakatai, demonstracijos. Tokią sovietinių laikų gegužės 1-ąją prisimena vyresniosios karos žmonės. Bet ar žinome, kokios šios šventės – Tarptautinės darbo dienos – tradicijos? Kaip ji atsirado? Apie tai Balsas.lt šventės išvakarėse teiravosi praeivių Vilniaus gatvėse. Dalyvauti demonstracijoje – privaloma Vyresniosios kartos atstovai prisiminė, kad gegužės 1-oji būdavo nedarbo diena, tačiau ką panorėjęs veikti negalėjai. „Nedirbdavome, šventė buvo.

Minint aštuntąsias Lietuvos narystės NATO metines Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad NATO yra mūsų šalies saugumo ir gerovės garantas. „Narystė NATO - tai garantija, kad laisvoje Lietuvoje gyvensime taikiai ir saugiai. Mūsų Tėvynė bus ginama ir apginta.

Trispalvės nukabintos nuo įmonių bei nuosavų namų, uostamiestyje pripaišyta svastikų. Policijos departamentas praneša, kad švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo atkūrimo dieną nuo pastatų pavogtos net šešios valstybės vėliavos. Pareigūnai pastebėjo, kad tokio kiekio trispalvių dar niekada niekas nevogė. Tiriama ir versija, kad tai melagingi pranešimai asmenų, pamiršusių iškabinti vėliavas. Pagal įstatymus, už tai gresia bauda. Neatmetama galimybė, kad pagrobtos vėliavos – chuliganų darbas.

Rusijos Federacijos ambasados ​​patarėjas Kosta Rikoje Jurijus Chlebnikovas įsitikinęs, kad Sovietų Sąjungos žlugimas nebuvo neišvengiamas, greičiau tai – kruopščiai suplanuotos Sovietų Sąjungos oponentų operacijos pasekmė. Rusijos diplomatas papasakojo apie priežastis, nulėmusias Baltijos šalių pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos. Leidinyje „Ruskaja gazeta“ publikuotame interviu diplomatas išreiškė savo požiūrį į 20-ies metų senumo įvykius.

Šiame žemėlapyje pažymėtos visų pasaulio valstybių vėliavos. Tereikia spragtelėti dominančią šalį, ir gausite jos vėliavos atvaizdą ir jos aprašymą....

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Tarptautinis Vilniaus oro uostas skendo trispalvių vėliavėlių jūroje. Oro uosto keleiviams buvo išdalinta šimtai vėliavėlių, kurios priminė apie vieną iškiliausių valstybinių švenčių. „Oro uostas yra savotiški vartai į Lietuvą, reprezentuojantys šalį ir tiems, kurie pirmą kartą lankosi čia, ir tiems, kurie grįžta namo po ilgesnės pertraukos. Visi čia pirmą kartą įkvepia lietuviško oro.

Šią ceremoniją stebėjo valstybės vadovai, Kovo 11–osios Akto signatarai, vilniečiai ir sostinės svečiai. Sveikindama renginio dalyvius, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pažymėjo, kad gyvos praeities, dabarties ir ateities jungties reikia Lietuvai šiandien, reikėjo prieš dvidešimt vienerius metus ir visais laikais.

Trečiadienį Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Rumunijos prezidentas Trajanas Basesku. Su prezidentė Dalia Grybauskaite aptaria dvišalius santykius, ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas, bendrus interesus Europos Sąjungoje ir NATO, užsienio ir saugumo politiką, galimybes skatinti regioninį bendradarbiavimą. „Lietuva ir Rumunija yra aktyvios partnerės Europos Sąjungoje ir NATO. Mus vienija geri dvišaliai politiniai santykiai, bendri užsienio ir saugumo politikos prioritetai.

Šiauliuose ir Kelmėje pavogtos dvi valstybinės vėliavos. Trečiadienio vakarą pastebėta, kad pavogta vėliava Šiauliuose nuo Aušros alėjos 52C namo. Ketvirtadienio rytą Kelmėje vietos gyventojai taip pat pasigedo vėliavos. Trispalvę vagišiai nugvelbė nuo Vadeikio gatvės 3-iojo namo. Vėliavos su gedulo ženklais šalyje turėjo būti iškabintos iki ketvirtadienio 22 val. vakaro. Taip buvo pagerbiamas miręs pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

Klaipėdoje išniekintos šešios ir pavogtos dvi valstybinės vėliavos. Trečiadienį uostamiesčio Tiltų gatvėje sulaužyti prie 21, 25 ir 29 namų pakabintų vėliavų kotai, o iš 27 namo sienos išrautas vėliavos laikiklis. Policijos pareigūnai sulaikė ir apklausė girtą 24 metų jaunuolį A. J. Jam nustatytas 2,56 promilės girtumas. Naktį į ketvirtadienį J. Zauerveino gatvėje nuo 7 ir 9 namų nuplėštos valstybės vėliavos su juodomis gedulo juostelėmis.

Kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, kuriai pagerbti būtina iškelti mūsų valstybės vėliavą - trispalvę. Šiaulių savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius kovo 11 dieną patikrino, kaip šiauliečiai vykdo pilietinę pareigą. Nudžiugino nevaisinga ekskursija Šio skyriaus vyresnysis specialistas Vilius Puronas mano, kad valstybinės šventės be vėliavos negalima įsivaizduoti.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį šalyje pavogta mažiausiai 11 valstybės vėliavų, iškeltų prie namų. Policijos departamento duomenimis, Kovo 11-ąją po dvi vėliavas nuo namų pavogta Vilkaviškyje, Panevėžyje ir Marijampolėje, po vieną - Biržuose, Šiauliuose, Ukmergėje, Utenoje ir Vilniuje. Vilkaviškyje dėl vėliavos vagystės sulaikyti ir apklausti įtariamieji G. K. (gimęs 1965 m.) ir G. P. (gimęs 1968 m.). Abu vyrai buvo neblaivūs.