Toks sprendimas priimtas po bazinių palūkanų apkarpymo ketvirčiu procentinio punkto per ankstesnį pinigų politikos komiteto posėdį, kai skolinimosi išlaidos buvo sumažintos pirmąkart nuo 2020-ųjų.
Žydų valstybės pinigų politikos formuotojai pripažino, jog infliacija lėtėja, tačiau juntamas besitęsiančio karinio konflikto su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ stiprus poveikis ekonomikai ir finansų rinkoms, nurodo „Trading Economics“.
Nacionalinės statistikos tarnybos negalutiniais duomenimis, šalies ekonomikos augimas 2023-aisiais sulėtėjo iki 2 proc. nuo 6,5 proc. 2022 metais, o paskutinį praėjusių metų ketvirtį karo sąlygomis užfiksuotas ekonomikos metinis nuosmukis 19,4 proc. – giliausias per pusketvirtų metų, tai yra nuo pandemijos įkarščio.
