Manoma, kad ši iniciatyva turėtų sustiprinti pirkėjų apsaugą visoje Bendrijoje, bet kartu gali sukelti tikrą šurmulį tokiose rinkose kaip Lietuva, kur nesąžiningi ar neskaidrūs automobilių prekybos atvejai nėra pavieniai.
Šiuo metu Lietuvoje tam tikri saugikliai jau egzistuoja. Kaip nurodo „Regitros“ komunikacijos atstovė spaudai Eglė Bačionytė, registruojant naudotą automobilį būtina pateikti transporto priemonės savininko deklaravimo kodą (SDK), galiojančios techninės apžiūros dokumentus bei civilinės atsakomybės draudimą.
Taip pat tikrinamos nacionalinės ir tarptautinės duomenų bazės, siekiant nustatyti, ar automobilis nėra vogtas, nurašytas arba pripažintas netinkamu naudoti kitoje šalyje.
Vis dėlto, kaip pažymi pašnekovė, naujasis reglamentas įvestų griežtesnius reikalavimus. Kiekvieno automobilio savininko pasikeitimo atveju pardavėjas (verslas) turėtų įrodyti, kad automobilis techniškai tinkamas eksploatacijai – turėtų galiojančią techninę apžiūrą arba ekspertizės pažymą.
„Tai užtikrintų didesnį skaidrumą naudotų automobilių rinkoje ir suteiktų daugiau garantijų pirkėjui“, – pabrėžia E. Bačionytė.
Anot jos, jei toks reglamentas būtų patvirtintas, Lietuvoje reikėtų koreguoti teisės aktus.
„Techninės apžiūros duomenys galėtų būti tikrinami automatizuotai, ir tokią funkciją nesudėtinga būtų integruoti į mūsų registracijos sistemą. Esame tam pasiruošę“, – teigia „Regitros“ atstovė.
Verslas pokyčius vertina teigiamai
Naudotais automobiliais prekiaujančios „Bravoauto“ vadovė Augustina Černiauskaitė sako, kad Europos Komisijos nauji pasiūlymai padidintų skaidrumą ir atsakomybę visoje rinkoje.
„Aiškesni reikalavimai dėl techninės būklės dokumentavimo neabejotinai stiprins pirkėjų pasitikėjimą ir leis patikimiems pardavėjams dar ryškiau atsiskleisti per kokybę bei atsakomybę“, – teigia A. Černiauskaitė.
Pasak jos, ši priemonė prisidėtų prie nesąžiningų sandorių mažinimo.
Jei kiekvienas naudotas automobilis, parduodamas per platformas ar prekybos įmones, privalės turėti dokumentuotą informaciją apie techninę būklę, tai užkirs kelią eksploatacijai netinkamų ar vadinamųjų ELV (angl. end-of-life vehicle) automobilių pardavimui.
„carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis vertindamas siūlomus pokyčius taip pat pritaria, kad pats principas yra logiškas, tačiau praktinis įgyvendinimas turėtų niuansų.
„Teoriškai automobilių pardavėjai privalo atsakyti už savo parduodamus automobilius. Jie – šios srities profesionalai ir neturėtų sau leisti pardavinėti tokių automobilių, kuriuos įsigiję pirkėjai iš karto susiduria su techniniais gedimais.
Bet turime nepamiršti, kad automobilis – tai technika, o technika genda. Jei vizualiai ar akustiškai nėra požymių, variklio ar pavarų dėžės neatardamas nesužinosi, kokia jų būklė“, – komentuoja M. Buzelis.
Jo teigimu, pirkėjo apsauga – svarbi, tačiau negalima visos atsakomybės perkelti tik pardavėjui:
„Kai kurie modeliai yra mažiau patikimi nei kiti – vadinasi, ir su jų gedimais tikimybė susidurti didesnė. Pardavėjas negali garantuoti to, ko nežino. Čia itin svarbus duomenų atvirumas – apie patirtas žalas ar gedimus vis dar ne visada yra prieinama informacija.“
Mato ne tik naudą, bet ir iššūkius
Manoma, kad iš Europos Komisijos pasiūlymų labiausiai išloš naudotų automobilių pirkėjai, kurie iki šiol patekdavo į nesąžiningų pardavėjų pinkles.
Tačiau būsimą tvarką įvertinusi A. Černiauskaitė pabrėžia, kad planuojami pokyčiai gali sukelti tam tikrų iššūkių.
„Galimi praktiniai iššūkiai – ypač jei trūks aiškių gairių ar jei ekspertizės paslaugos bus sunkiau prieinamos įvairiose valstybėse narėse. Gali prireikti papildomų investicijų į logistiką, procesų pritaikymą, o svarbiausia – užtikrinti, kad reikalavimai būtų taikomi vienodai visoje ES“, – pabrėžia pašnekovė.
A. Černiauskaitei pritaria ir M. Buzelis. Anot automobilių eksperto, privalomos techninės apžiūros ar ekspertizės reikalavimas galėtų padėti suvaldyti kai kurių verslų parduodamų automobilių kokybę, tačiau iš rinkos visiškai neeliminuotų techniškai prastesnių modelių.
Juolab kad jau dabar dalis sąžiningų verslų siūlo automobilius su dokumentuota istorija, garantijomis ar net pinigų grąžinimu.
„Tuo pat metu yra verslų, kurie specializuojasi pigesnių – dažnai po eismo įvykių ar sugedusių – automobilių prekyboje. Tokiais atvejais pirkėjai patys pasirūpina remontu, dažnai taupydami naudotų dalių pagalba. Tokie pardavėjai susidurs su didesniais iššūkiais“, – teigia M. Buzelis.
Anot jo, skaidriai veikiančios įmonės pokyčio net gali nepajusti, tačiau kainų korekcijų tikėtis galima. „Jeigu verslininkui tai reiškia papildomas išlaidas, natūralu, kad pirkėjas jas galiausiai pajus“, – sako ekspertas.
M. Buzelio manymu, tokia tvarka gali padėti suvienodinti žaidimo taisykles tarp rimtų, savo reputaciją vertinančių įmonių ir taip vadinamų „perekūpų“, kurių veikla ne visada skaidri:
„Tai turėtų šiek tiek padėti skaidriam verslui. Tačiau gali būti ir taip, kad dalis perpardavėjų tiesiog pasitrauks į pilkąją zoną, kur toliau prekiaus kaip privatūs asmenys, o ne kaip įmonės.“
Paklaustas, kokių papildomų veiksmų galėtų imtis valstybė, kad šie reikalavimai būtų įdiegti sklandžiau, M. Buzelis pabrėžia pirkėjų vaidmenį: „Valstybė turi ne tik reguliuoti verslą, bet ir edukuoti pirkėjus. Jų reiklumas, išmanymas, kritinis mąstymas gali turėti net didesnę įtaką nei valstybės įsikišimas. Tai – paskata verslui būti skaidresniam, siūlyti daugiau garantijų, rūpintis istorijos skaidrumu.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
