Kreipiantis laiku, paveldėtojai gali gauti mirusiajam priklausiusią, bet dėl mirties neišmokėtą ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo išmokos sumą.
Taip pat yra vienkartinė ir periodinė draudimo išmoka, našlių, našlaičių ir šalpos našlaičių pensija.
Specialistai nurodė, kokiais atvejais skiriamos visos šios paramos, per kiek laiko ir kur reikia dėl jų kreiptis, kas jas gali gauti ir nuo ko priklauso jų dydis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje mirė per 40 tūkst. gyventojų. Daugelio jų turto paveldėtojų priklauso vienokios ar kitokios išmokos.
„Sodros“ išmokos jų gavėjui mirus
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič teigimu, mirus žmogui jo artimieji ar įmonės gali pretenduoti į įvairias išmokas ar pensijas. O „Sodros“ išmokos, kurios nebuvo išmokėtos mirusiajam, išmokamos paveldėtojams.
Ji nurodė, kad, mirus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos išmokos ar nedarbo išmokos gavėjui, paveldėtojams išmokama mirusiajam priklausiusi ir dėl jo mirties negauta suma.
Tokiu atveju paveldėtojai turi kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti šiuos dokumentus:
- prašymą išmokėti mirusiajam priklausiusias ir neišmokėtas išmokas;
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- paveldėjimo teisės liudijimą.
Anot pašnekovės, jei mirusysis buvo pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavėjas (apie tai plačiau čia), jį laidojančiam asmeniui išmokama pensija ar kompensacija už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir paskirtos pensijos ar kompensacijos vieno mėnesio dydžio suma.
Pensija ar kompensacija išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi dienos.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjui mirus, pirmajam besikreipusiam jį laidojusiam asmeniui išmokama asmens negauta praėjusio mėnesio pensija, pensija už tą mėnesį, kurį jos gavėjas mirė, ir dar paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma.
O jei liko neišmokėtų sumų už ankstesnį laikotarpį, jos išmokamos paveldėtojams.
M. Kozič nurodymu, dėl išmokos mirus pensijos gavėjui reikia kreiptis į bet kurį „Sodros“ skyrių arba internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikti prašymą dėl išmokos mirus pensijos ar kompensacijos gavėjui.
Laidotuvių kainos ir joms teikiama pašalpa
Bet ar vienos, dviejų pensijų pakanka laidotuvėms surengti? Anksčiau kalbinta laidojimo paslaugų sektoriuje dirbanti Renata Laveckaja buvo sakiusi, kad laidotuves galima suorganizuoti ir už 1 tūkst. eurų, ir už 5 tūkst. eurų.
Be to, vieni karstai kainuoja 300 eurų, kiti – 1300 eurų, todėl bendra laidotuvių suma ir vėl kinta. Lygiai tas pats esą ir su šarvojimo salėmis.
Šiomis paslaugomis užsiimanti Jolanta Sprainaitienė pridūrė, kad žmonės paslaugą renkasi pagal poreikius ir galimybes. Pasak jos, vidutinė laidotuvių kaina yra apie 1,9 tūkst. eurų.
O vidutinė senatvės pensija šiuo metu Lietuvoje yra 539 eurai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad paramą mirties atveju reglamentuoja ne pensijų įstatymai, o Paramos mirties atveju įstatymas.
Ji pažymėjo, kad pensijų išmokomis mirus šių išmokų gavėjams nėra įsipareigota padengti jų laidojimo išlaidų. Be to, kiekvieno asmens gaunama pensija (pensijos) yra skirtingo dydžio.
Ministerija įvardijo, kad Paramos mirties atveju įstatyme yra įtvirtintos dvi paramos mirties atveju rūšys. Viena iš jų – laidojimo pašalpa.
„Netekus artimo žmogaus, skiriama vienkartinė 392 eurų laidojimo pašalpa. Šia parama siekiama iš dalies finansinėmis priemonėmis paremti laidojančius asmenis. Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per 12 mėn. nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos“, – teigė ministerijos atstovai.
Paklausus, ar neketinama padidinti šių pašalpų, jie atsakė, kad neplanuojama teikti įstatymų pataisų, kuriomis būtų siūloma keisti pensijų išmokų mirus jų gavėjams tvarką.
Parama palaikams iš užsienio parvežti
Antra paramos mirties atveju rūšis – parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos piliečių palaikams parvežti į gimtinę (parama palaikams parvežti).
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, parama palaikams parvežti skiriama faktinėms palaikų parvežimo išlaidoms padegti, bet neturi viršyti 2646 eurų.
Jos aiškinimu, palaikų parvežimą organizavęs asmuo gali gauti paramą palaikams parvežti, jeigu vidutinės pajamos šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui neviršija 471 eurų per mėnesį.
Teisę į paramą palaikams parvežti turi asmenys, kurie su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji giminaičiai, jų nesant – asmenys, susiję su mirusiu asmeniu giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija – broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios) arba svainystės santykiais tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (pavyzdžiui, posūnis, podukra, patėvis, pamotė, uošvė, uošvis, žentas, marti).
Ministerija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje veikianti socialinio draudimo sistema remiasi einamojo finansavimo, visuotinumo ir solidarumo principais.
Einamojo finansavimo principas reiškia, kad išmokos mokamos iš tuo metu dirbančių asmenų sumokėtų įmokų.
Visuotinumo principas reiškia, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti visi dirbantys asmenys, iš savo veiklos gaunantys draudžiamųjų pajamų, o solidarumo principas – kad asmenys, prisidėdami savo indėliu į socialinio draudimo sistemą, išlaiko ir tuos visuomenės narius, kurie dėl įstatymuose nustatytų atvejų negali patys apsirūpinti.
Taigi, veikianti sistema nėra kaupiamoji.
Vienkartinė draudimo išmoka – beveik 80 tūkst. eurų
Pasak „Sodros“ atstovės, jei žmogus mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka.
Ši išmoka skiriama apdraustojo tėvams ar įtėviams, sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ar įvaikiams, vyresniems vaikams ar įvaikiams, jei šie mokosi ar studijuoja (iki 24 metų), ir pilnamečiams vaikams ar įvaikiams, jei jie buvo pripažinti neįgaliais iki 18 metų.
Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, 46,55 dydžių.
Vidutinis darbo užmokestis dabar yra 1684,90. Taigi išmokos dydis siektų apie 78 432 eurus.
Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Pavyzdžiui, jei asmuo turi abu tėvus, sutuoktinį ir du vaikus, kiekvienas iš jų gaus po maždaug 15 686 eurus.
Pašnekovė nurodė, kad dėl šios išmokos reikia kreiptis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija papildė, kad nuo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo 2000 m. vienkartinės draudimo išmokos dydis kito atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją ir pokyčius rinkoje.
„2000 m. šios išmokos dydis siekė 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, t. y. buvo apie 100 tūkst. litų, 2017 m. – 60 VDU – 44 tūkst. eurų, nuo 2018 m. iki šiol – 46,55 VDU. Atsižvelgiant į VDU dydį 2023 metams, šiemet ši išmoka siekia 78 tūkst. eurų“, – komentavo ministerijos atstovai.
Periodinė draudimo išmoka
M. Kozič aiškinimu, jei apdraustasis mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, tai teisę į periodinę draudimo išmoką turi mirusiojo išlaikomi nedarbingi asmenys arba turėję teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikai, gimę ne vėliau kaip 300 dienų po jo mirties.
Periodinė išmoka gali būti skiriama už praėjusį laiką, tačiau už ne ilgesnį nei 12 mėnesių, jeigu kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos.
Ši išmoka priklauso nuo buvusių mirusiojo pajamų ir vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio.
Apskaičiuotos išmokos dydis dalinamas iš vienetu padidinto gavėjų skaičiaus ir lygiomis dalimis mokamas kiekvienam iš jų.
„Pavyzdžiui, mirusiojo sutuoktinė ir du jo nepilnamečiai vaikai turi teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuri yra 800 eurų. Taigi, nors yra trys gavėjai (priskaičiuota suma dalinama iš 3+1), kiekvienam iš jų bus skiriama 200 eurų (800 eurų/4) dydžio išmoka.
Gauto dydžio kompensacija mokama kiekvienam asmeniui, turinčiam į ją teisę, neatsižvelgiant į kitas gavėjo pajamas. Jei dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensija, iš paskirtos periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus bus minusuojama našlių ar našlaičių pensija ir išmokamas tik šių išmokų skirtumas“, – kalbėjo „Sodra“ atstovė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, apdraustajam asmeniui mirus, periodinė draudimo išmoka skiriama turinčiam teisę į ją asmeniui nuo teisės į draudimo išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad, jeigu dėl išmokos skyrimo kreipiamasi praėjus 3 metams, išmoka išmokama ne už 3 metus, o už 12 mėnesių.
„Beveik visuose įstatymuose yra nustatytas terminas, per kurį reikia kreiptis dėl išmokos skyrimo. Jei šių terminų nesilaikoma, išmoka skiriama už praėjusį laiką, tačiau jis yra ne ilgesnis nei 12 mėnesių“, – aiškino ministerijos atstovai.
Našlių pensija – nesukaupus stažo, galima gauti vienišo asmens išmoką
M. Kozič taip pat pamini, kad mirusiojo sutuoktinis gali gauti našlio ar našlės pensiją, kurios bazinis dydis – 34,89 euro.
Norintys gauti našlių pensiją, turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
- būti sulaukę senatvės pensijos amžiaus;
- sutuoktinio mirties dieną arba per 5 metus po sutuoktinio ar sutuoktinės mirties yra tapę nedarbingais ar iš dalies darbingais;
- būti pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus ar įvaikius iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais, taip pat mirusiojo vaikus ar įvaikius, kuriems buvo nustatytas 75–100 proc. netektas darbingumas iki 18 metų.
Našlių pensija skiriama, jei miręs asmuo buvo įgijęs bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą (t. y. 15 metų) netekto darbingumo arba senatvės pensijai gauti arba šias pensijas gavo. Tad jei žmogus turėjo 14 metų ir 11 mėnesių darbo stažą, našlių pensija nepriklauso.
„Našlių pensija mokama kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos, iki dar kartą susituokiant arba iki netekto darbingumo pabaigos.
Svarbu prisiminti, kad našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai“, - teigė pašnekovė.
Ji nurodė, kad našlių pensiją šiuo metu gauna apie 202 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad socialinio draudimo našlių pensijos dydis yra socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis, kuris kasmet indeksuojamas.
Pasak ministerijos atstovų, našlių pensijos mokamos kartu su socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensija, šalpos pensija. Tad jos nėra vienintelis našlio pragyvenimo šaltinis.
Jie pridūrė, kad asmenys, kurie liko našliai, bet, pavyzdžiui, jų sutuoktinis neturėjo sukaupęs minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo (15 metų), gali pretenduoti gauti vienišo asmens išmoką, kurios dydis analogiškas socialinio draudimo našlių pensijos dydžiui.
Našlaičių pensija
Anot „Sodros“ atstovės, mirus vienam arba abiem tėvams (įtėviams), tapus našlaičiu, galima kreiptis dėl našlaičių pensijos.
Našlaičių pensija priklauso vaikams iki 18 metų, ar iki 24 metų, jei jie mokosi arba studijuoja. Taip pat našlaičiams, kurie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 metų.
Našlaičių pensija siekia 50 proc. mirusiojo netekto darbingumo ar senatvės pensijos dydžio, ji mokama kas mėnesį. Jei našlaičių pensijos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), suma padalijama visiems lygiomis dalimis.
M. Kozič pateiktais duomenimis, šiuo metu našlaičių pensiją gauna 32,3 tūkst. žmonių, vidutinis pensijos dydis – 200 eurų.
Šalpos našlaičių pensija
„Sodros“ atstovės teigimu, šalpos našlaičių pensija gali būti skirta mirusiojo vaikams iki 18 metų ir vyresniems, jei jie mokosi arba studijuoja, iki studijų pabaigos, bet ne ilgiau nei sukaks 24 metai.
Taip pat našlaičiams nuo 18 iki 24 metų, jei jiems visą tą laiką pripažintas netektas ne mažesnis kaip 45 proc. darbingumas.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad šalpos našlaičių pensijos skiriamos asmenims, kurie negauna didesnių arba tokio paties dydžio pensijų išmokų, išskyrus atvejį, kai asmeniui skirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija ar valstybinė našlaičių pensija už mirusį kitą iš tėvų (įtėvių).
Ji nurodė, kad, jei teisę gauti šią pensiją turi ne daugiau nei 3 vaikai, kiekvienam jų skiriama po 92 eurus. Kai šalpos pensiją turi teisę gauti 4 ir daugiau vaikų, 276 eurų padalijami lygiomis dalimis.
Daugiau informacijos apie skirtingas situacijas, dokumentų pateikimą, išmokų apskaičiavimą galima rasti čia.
