Portalo tv3.lt skaitytoja Roma pasakojo, kad butą nuomojasi jau pusantrų metų.
„Dabar nuomotoja sugalvojo pakelti kainą, o jeigu nesutinku mokėti daugiau, galiu išsikraustyti. Tačiau juk dabar visi nuomai ieško būsto. Vargu, ar rasiu pigesnį variantą, todėl teks sutikti su siūloma kaina.
Sutartį buvau pasirašiusi, tačiau ji prieš pusmetį pasibaigė. Naujos nepasirašiau, nes iki šiol dėl visko pavykdavo susitarti ir keblumų nekildavo“, – skundėsi mergina.
Tuo metu vilnietė Akvilė nuomoja būstą jaunai šeimai.
„Jie jau du mėnesius nesumokėjo man už nuomą. Tikina, kad vyras prarado darbą, o jo žmona nedirba, augina vaiką.
Prašiau išsikraustyti, tačiau jie tikina, kad negaliu jų iškraustyti, nes bute gyvena nepilnametis vaikas. Nežinau, ką daryti ir kur kreiptis? Nuomos sutartį turiu, tačiau nežinau, ką ji apsaugos, ar mane, ar mano būste gyvenančią šeimą“, – klausė moteris.
Sutartis – būtina
NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad anksčiau nei nuomotojai, nei nuomininkai nebuvo linkę pasirašyti nuomos sutarčių.
„Žmonės nelabai žinojo, kaip tą sutartį sudaryti, ką joje surašyti. Sutarties vengdavo ir dėl mokestinės dalies, nenorėjo mokėti mokesčių. Dar visai neseniai dauguma nuomos sandorių buvo sudaromi šešėlyje. Žmonės dėl nuomos sąlygų susitardavo žodžiu ir už nuomą atsiskaitydavo grynaisiais pinigais.
Dabar situacija pasikeitė. Dabar jau 9 iš 10 sandorių sudaromi pasirašius oficialią nuomos sutartį pasakojo NT brokeris.
Pasak jo, sutartimi raštu užfiksuojamas susitarimas.
„Gali būti, kad nuomotojas ir nuomininkas skirtingai vienas kitą suprato, ar nesuprato išvis. Todėl atsivertus sutartį viskas tampa aišku, kada mokėti nuomą, prieš kiek laiko reikia įspėti, jeigu ketinama išsikraustyti, kokia atsakomybė laukia, jeigu nuomininkas neišgyvena numatyto termino, kokio dydžio depozitas ir kada jis grąžinamas, kas ir kada moka komunalinius mokesčius ir t.t.“ – vardijo brokeris.
Anot M. Mikočiūno, mitas, kad nepasirašius sutarties nuoma bus pigesnė.
„Nuomotojas prašo tiek, kiek jam moka. Dažniausiai niekas ir nebenori nuomotis buto be sutarties, nuomininkai nebenori nešiotis grynųjų pinigų ir susitikinėti su būsto savininku kas mėnesį“, – pastebėjo brokeris.
Kada galima iškeldinti nuomininką?
Advokatų kontoros „Marger“ jaunesnysis teisininkas Lukaš Mackevič teigė, kad iškeldinimas iš nuomojamos patalpos yra kraštutinė priemonė situacijose, kai nuomininkas nepaiso sutartinių įsipareigojimų, bet praktikoje ji yra pakankamai dažna.
„Iškeldinimo procesas nuomos sandorio šalims yra sudėtinga, varginanti ir kartais emociškai sunki procedūra. Tačiau dažnu atveju yra neišvengiama, siekiant atkurti teisingumą ir garantuoti nuomotojo teisę nevaržomai valdyti bei naudotis nuosavu turtu.
Svarbu, kad nuomos sutarties šalys suprastų šio proceso eigą, savo teises ir pareigas bei galėtų veikti atsakingai, laikantis teisės normų“, – komentavo teisininkas.
Anot jo, iškeldinimo procesas gali būti pradėtas tik tada, kai nuomos sutartis yra nutraukta, pasibaigusi ar pripažinta negaliojančia. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka.
„Nuomotojas, siekiantis vienašališkai nutraukti neterminuotą būsto nuomos sutartį (be priežasties), privalo raštu įspėti nuomininką prieš šešis mėnesius. Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai.
Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims“, – vardijo L. Mackevič.
Kada draudžiama nuomininką iškeldinti savavališkai
Teisininkas vardijo, priežastis, kuomet savavališkas nuomininko iškeldinimas yra draudžiamas.
„Kiekvienas asmuo turi teisę į gyvenimo privatumą ir būsto neliečiamumą, net ir tuo atveju, jei nuomininkas yra skolingas už nuomą ar kitokiu būdu pažeidžia sutarties sąlygas, jis vis tiek turi būti apsaugotas nuo savavališko iškeldinimo.
Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Ši tvarka apima pranešimo apie iškeldinimą siuntimą, kreipimąsi į teismą, teismo sprendimą ir jo vykdymą“, – įspėjo L. Mackevič.
Anot jo, nuomotojas, kuris savavališkai iškeldina nuomininką, gali būti traukiamas ne tik civilinėn, bet ir administracinėn, o išskirtiniais atvejais net baudžiamojon atsakomybėn.
„Tinkamai nenutraukus galiojančios nuomos sutarties ir bandant iškeldinti nuomininkus, šiems gali būti padaryta žala, kurią nuomotojas bus priverstas atlyginti.
Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, o pastarasis turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys. Antstolis siunčia registruotu paštu laišką–pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną. Kai iškeldinami nepilnamečiai, siunčia raginimą ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos ir raštu praneša Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai“, – komentavo L. Mackevič.
Ką daryti, jeigu nuomininkas nesutinka išsikraustyti?
Pasak teisininko, tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiama, policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, jeigu tuo atveju jis reikalingas. Kai iškeldinamas vaikas, yra kviečiamas ir atstovas iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.
„Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą. Turto apraše antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Iškeldinamo asmens turtą saugo turto saugotojas. Juo gali būti ir pats antstolis. Vykdomosios bylos administravimo išlaidas bei atlygį antstoliui apmoka nuomotojas, vėliau šios vykdymo išlaidos išieškomos iš nuomininko.
Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje. Paprastai ieškinio nagrinėjimas pirmojoje instancijoje nesudėtingose bylose trunka apie 6 mėnesius, o tai reiškia, kad visas iškeldinimo procesas gali užsitęsti“, – įspėjo L. Mackevič.
Anot jo, nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė.
„Nepaisant trumpo sutarties galiojimo termino, rekomenduojama nuomojant gyvenamąjį būstą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir į ją įtraukti sąlygas dėl būsto terminuotos sutarties nutraukimo. Taip pat nuostatą dėl vėlavimo išsikeldinti po sutarties pabaigos, pavyzdžiui, sutartyje nustatyti baudą dėl vėlavimo išsikeldinti“, – sakė teisininkas.
