nuomotojai

Bet kokį savo turtą patikėdami kitiems į rankas gyventojai elgiasi atsargiai. Ne – išimtis ir buto nuoma. Nuomotojai reikalauja, kad nuomininkai pateiktų bankų išrašus apie savo pajamas, taip pat nurodytų darbovietę ir užimamas pareigas. Nuomininkai tikina, kad kai kurie reikalavimai yra pertekliniai. O nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad Lietuvoje nėra tokios didelės nuomininkų paklausos, todėl nuomotojai pernelyg didelių sąlygų kelti negali.

Ne paslaptis, kad didžioji dalis nuomojamo nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje priklauso privatiems asmenims, o šie taiko gan griežtą nuomininkų atranką dėl gyvūnų, vaikų, amžiaus, taip pat ir dėl tautybės. Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai – daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai. Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako.

Kaip ir kiekvieną dieną, taip ir šįryt „Power Hit Radio“ feisbuko paskyroje pasirodė ryto klausimas. Šįsyk jis skambėjo štai taip: „Nuomos perlai – ant kokių variantų esi užsišokęs beieškant būsto?“  Komentaruose radijo klausytojai suskubo pasidalinti savo patirtimi, kuri daugumą kitų privertė susijuokti ar net susiimti už galvų negalint patikėti, kad taip būna.  „Priešais (aut. past. – butą) šeimininkų durys buvo.

Nuomininkai piktinasi, kad būstų nuomotojai savivaliauja, be įspėjimo kelia nuomos kainą, bet kada paprašo išsikraustyti. Tuo metu nuomotojai pasakoja apie neatsakingus ir nemokius nuomininkus, kurių nebeįmanoma išprašyti iš buto. Nekilnojamo turto (NT) specialistai ragina būtinai pasirašyti nuomos sutartį. O teisininkas komentuoja, kada ir kaip nuomotojai gali iškeldinti nuomininkus. Portalo tv3.lt skaitytoja Roma pasakojo, kad butą nuomojasi jau pusantrų metų.

Dažniausiai nuomos sutartį anksčiau laiko nutraukia nuomininkai, nes dėl įvairių priežasčių nusprendžia persikelti kitur. Tačiau gali nutikti ir taip, kad iškraustyti tvarkingus nuomininkus užsimano pats savininkas. Pavyzdžiui, nuomojame būste jis nori apgyvendinti savo draugus ar giminaičius, rado didesnę nuomą siūlančius nuomininkus ir pan.

Butus nuomojantys gyventojai skundžiasi, kad sunku rasti nuomininkus, kurie mokėtų laiku nuomą, naktimis netriukšmautų ir negadintų bute esančių daiktų. Tuo metu nuomininkai tikina, kad nuomotojai įkyriai landžioja į butą, vagia jų maistą ir bet kada panorėję kelia nuomą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad nuomotojams ir nuomininkams sutarti padėtų aiški ir konkreti nuomos sutartis. Anot jų, pasirašius sutartį, dingsta dauguma su nuoma susijusių problemų.

Butus norintys išnuomoti gyventojai bijo neatsakingų ir netvarkingų nuomininkų. Todėl jų reikalavimai auga, tai pastebi ir nekilnojamo turto (NT) brokeriai. Tačiau kai kurie reikalavimai anot jų, absurdiški, pavyzdžiui, nenoras nuomoti butus savarankiškai dirbantiems žmonėms arba komunalinių sutarčių perrašymas ant nuomininkų.  Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ko reikėtų reikalauti iš nuomininko.

Rinkdamiesi butą nuomai žmonės dažnai atsižvelgia į skelbime nurodytus privalumus – tokius, kaip garantuota vieta automobiliui, įvestas internetas, ramūs kaimynai ir pan. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pateikta informacija būna melaginga, o nutraukti sutartį jau būna per vėlu. Vilnietė pasidalino savo patirtimi su viena buto savininke, kuri, pasak pašnekovės, apgavo ir ankstesnius nuomininkus.

Ne vienam ir ne dviem, o tikriausiai šimtams jaunų tėvų Lietuvoje teko susidurti su būsto nuomos problema, nes didžioji dalis nuomotojų savo turtą užleidžia su sąlyga, kad jame nebus vaikų.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Nuoma brangsta ne tik šiuo metu būsto ieškantiems gyventojams, bet ir tiems, kad nuomojamame būste gyvena jau keletą metų. Žmonės pasakoja, kad nuomotojai motyvuodami infliacija kelia nuomininkams kainą kelia nuo 50 iki 400 eurų. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai sako, kad nuo kainų augimo apsisaugoti nelabai įmanoma. Nuomos pasiūla nedidelė, tad nuomotojai tuo ir naudojasi.  Vilnietė Ugnė pasakojo, kad nuomojasi naujos statybos 2 kambarių butą už 600 eurų per mėnesį.

Vilniuje liko vos 400 butų, skirtų nuomai, skaičiuoja nekilnojamo turto (NT) specialistai, brokeriai. Anot jų, tokios mažos pasiūlos niekada dar nebuvo. Be to, išaugo ir nuomos kainos. Dabar vieno kambario buto nuoma tiek senos, tiek naujos statybos daugiabutyje siekia 500 eurų. Prognozuojama, kad tai dar ne pabaiga, kainos augs ir toliau. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad pastaruoju metu sostinėje gerokai išaugo tiek nuomos paklausa, tiek kaina.

Į Lietuvą atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Atvykę ukrainiečiai čia įsikuria, ieško gyvenamosios vietos. Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebėjo, kad sumažėjo nuomos pasiūla visuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.  Būstų nuomos kaina irgi auga. Pasak specialistų, lietuviai nuomotojai elgiasi dvejopai: vieni baiminasi, kad ukrainiečiai bus nemokūs klientai, o kiti butus išnuomoja nemokamai.

Šiuo metu būsto paklausa didžiulė. Gyventojai ieško būsto tiek sau, tiek investicijai. Nekilnojamo turto (NT) skelbimų taip pat galima rasti įvairių. Pavyzdžiui, galima įsigyti būstą jau kartu su ten gyvenančiais nuomininkais. NT specialistai sako, kad tokie skelbimai sumažina potencialių pirkėjų ratą. Anot jų, vieni pirkėjai nori patys gyventi naujame būste, o jei perka investicijai, nori patys susirasti nuomininkus. Štai NT skelbimų portale Aruodas.

Vyriausybei patvirtinus nekilnojamojo turto (NT) nuomos subsidijų tvarką nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, aiškėja, kad be kompensacijos liks nuomotojai, kurie savo iniciatyva buvo atleidę nuomininkus nuo mokesčio, rašo portalas delfi.lt.  Kai kurie verslininkai skundžiasi, jog kovo viduryje prasidėjus karantinui norėjo padėti savo nuomininkams ir išvis atleido juos nuo nuomos mokesčio, tačiau dabar dėl to liksiantys be valstybės pagalbos.

Nuomos rinkoje veikiantys sukčiai sugalvoja vis naujų pasipelnymo būdų. Patraukliai atrodantis būsto skelbimas gali būti suklastotas, o butą aprodantis žmogus – apsimetėlis pernuomotojas. Todėl norintiems sudaryti nuomos sandorį, vertėtų atidžiai tikrinti informaciją bei nepasitikėti skelbimais, žadančiais įtartinai mažą kainą. Apie sukčius praneša socialiniuose tinkluose Valdas Mikolaitis neretai sulaukia žmonių pranešimų apie nuomos rinkoje siaučiančius sukčius.

Būsto nuomos kainų pokyčiai, atrodo, jau neturėtų stebinti. Kiekvienais metais priklausomai nuo sezono, nuoma brangsta arba pinga. Tačiau statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais butų nuoma pabrango daugiau negu penktadaliu. Ekonomistai teigia, jog taip yra dėl paklausos, kuri ryškiai viršija pasiūlą, tačiau nuomininkai skėsčioja rankomis ir piktinasi, kad šiuo metu susirasti pigų būstą – darbas ne iš lengvųjų.

Nuoma yra jautri tema tarp Anglijos lietuvių – tuo įsitikinome po praėjusios savaitės Anglija.lt straipsnio. Namų šeimininkai irgi skundžiasi netikusiais nuomininkais – vieni ieškomi policijos, o kiti – užsiiminėja juodąja magija. Tačiau dėl kasdienių bėdų namų šeimininkai sutaria – tai tvarkos trūkumas ir nesupratingumas. Nuomininkams trūksta atsakomybės Devynerius metus Londone gyvenanti Neringa (vardas pakeistas) kambarius savo namuose nuomoja jau beveik aštuonerius metus.

Kiek kar­tų esa­te teis­tas? Kiek lai­ko esa­te ve­dę ir ko­kie jū­sų šei­mi­niai san­ty­kiai – ar ne­si­mu­ša­te? Ar jū­sų vai­kas la­bai gar­siai ver­kia? Kiek pi­ni­gų už­dir­ba­te ir kiek iš­lei­džia­te mais­tui? Net ir to­kie klau­si­mai jau ne­be­ste­bi­na tų, ku­rie ieš­ko nuo­mo­ti gy­ve­na­mo­jo būs­to.

Iki Londono olimpiados pradžios laiko lieka vis mažiau, todėl vietos gyventojai suka galvas, kaip pelningai išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą (NT) sirgaliams. Triskart brangiau Kaip praneša britų leidinys „The Daily Mail“, įvairūs tinklapiai internete mirgėte mirga sirgalių pasipiktinimais, kad Londono gyventojai už savo būstų nuomą nori didžiulių pinigų. Patys nuomotojai nuogąstauja, ar, sumokėjus mokesčius, apskritai atsipirks NT nuoma per olimpiadą.

Tik kas antras būsto savininkas ir nuomotojas pripažįsta, kad rinkdamasis, kam išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą, netaikytų nuomininkams jokių apribojimų. Kiti yra iš anksto nusistatę, kam būsto nenuomotų: nepaklausiausi yra nuomininkai su gyvūnais, mažiausiai abejonių kelia nuomotis norinčios vienos merginos. Iš portalo Aruodas.

Sumokėjus nuomos mokesti  už du mėnesius į priekį bei užstatą nuomininkai neretai randą butą kitos išvaizdos, nei jis atrodė pasirašant sutartį, šeimininkai veržiasi į butą be įspėjamojo skambučio, nuolat reikalauja pinigų. Monopolį laiko agentūros Norintys išsinuomoti butą iki 1000 litų nuomos mokesčio per mėnesį patenka į agentūrų pinkles. Kiekvienas nekilnojamojo turto agentas turi mažiausiai po 20 butų, apie kurių nuomą galima rasti daugelyje tinklapių.

Vasarai prasidėjus, vis aktualesnė tampa trumpalaikė nuoma, didžiuosius miestus neretai palieka studentai, taigi lieka laisvų nuomojamų butų. Pranešime apžvelgiama, kaip šių metų vasaros pradžioje kinta butų nuomos kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kiek šiuo metu kainuoja nuomotis butą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilnius. Palyginti metų duomenis, šių metų vasaros pradžioje siūlomos butų nuomos kainos Vilniuje yra apie 5 proc.

Galimybės sėkmingai išnuomoti savo būstą tampa vis platesnės. Kaip pasakoja „Independent.co.uk“, prie to itin prisideda naujo pobūdžio internetiniai puslapiai, nuomotojams siūlantys tarpininkavimo paslaugas, o nuomininkams palengvinantys pastogės paieškos procesą. Kai miegamasis kambarys tampa viešbučiu Papildomų pajamų siekiantys žmonės gali uždirbti nemenką pinigų sumą, savo laisvus kambarius paversdami laikinu viešbučiu atvykėliams iš kitų kraštų.

Vasaros pabaigoje ypač didžiuosiuose šalies miestuose suaktyvėja nuomojamo būsto paklausa, nuomojamas gyvenamasis plotas ypač aktualus atvykstantiems studentams. Tokiu metu neretai nuomotojai ima diktuoti sąlygas, nes graibstomas kitu metų laiku netgi nelabai patrauklus nekilnojamasis turtas. Nors paklausa didžiulė, tačiau tai šiemet beveik nedaro įtakos siūlomoms būsto nuomos kainoms.

Seimas priėmė Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą bei su juo susijusius projektus, kuriais į Lietuvos teisinę bazę perkeliamos europinės direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones nuostatos. Šia direktyva siekiama užtikrinti laikinųjų darbuotojų apsaugą ir pagerinti darbo per laikinojo įdarbinimo įmones kokybę, nustatyti jų teises bei pareigas, taikyti vienodo požiūrio principą ir laikinojo įdarbinimo įmones pripažinti darbdaviais.

Pastaruoju metu Vilniuje vis daugiau nuomojamų būstų savininkų, kurie nemoka mokesčių, pageidauja, jog nuompinigiai būtų mokami grynais į rankas, o ne pervedami į sąskaitas bankuose. Nuomotojai kalba, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), padedama bankų, vykdo sąskaitų tikrinimo akciją. Bankai ir VMI teigia leidžiantys sau tik tiek, kiek numato šalyje galiojantys įstatymai.