Vis tik dėvėtų drabužių prekeiviai pastebi, kad jų klientai perka mažiau. Be to, jiems ir patiems išaugo veiklos sąnaudos. Tačiau nemaža dalis pirkėjų, ieškodami originalumo, renkasi dėvėtus drabužius, o jeigu prekė jiems pasirodo per brangi, laukia nuolaidos ar patys jos paprašo.
Dėvėtų drabužių parduotuvė – studentų traukos centras
Štai dėvėtų drabužių tinklo „Geltonas namelis“ vadovė Rasa Varekojienė pasakojo, kad parduotuves turi Utenoje, Rokiškyje, Panevėžyje, Biržuose.
„Iš viso turime 7 fizines ir vieną internetinę parduotuvę. Pas mus dirba 22 darbuotojai.
Prekiaujame tiek dėvėtais drabužiais, tiek įvairiais dėvėtais daiktais – indais, žaislais, namų apyvokos reikmenimis. Tačiau daugiausiai žmonės vis tiek nuperka drabužių“, – pasakojo parduotuvės vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pirmoji parduotuvė buvo atidaryta Biržuose, todėl čia aktyviausi pirkėjai.
„Kai studentai grįžta į gimtinę, jie pirmiausia aplanko „Geltoną namelį, o tik paskui tėvų namus“, – juokėsi parduotuvių vadovė.
Ji pastebėjo, kad yra pastebimas sezoniškumas, tačiau jeigu daiktas tikrai gražus ir kokybiškas, jį pirkėjas nupirks bet kada. Anot jos, gražus paltas pirkėjo sulauks ir karštą vasarą.
„Žmonės visada eidavo į dėvėtų drabužių parduotuves ieškoti originalumo. Žinoma, kaina irgi daro įtaką, gyventojams smagu, kai jie gali drabužius nusipirkti pigiau.
Tačiau dabar socialinėje erdvėje girdžiu, kad žmonės skatinami vaikytis trendų ir rengtis vienodai. Nesutinku su šia tendencija. Mano nuomone, daug gražiau ir įdomiau, kai žmonės renkasi ir perka skirtingus, originalius drabužius“, – komentavo R. Varekojienė.
Tačiau ji pasakojo, kad parduotuvėje siūlo ir naujų drabužių.
„Toks poreikis atsirado dėl pirkėjų, kurie ieško itin madingų drabužių, kuriuos gali rasti bet kokioje kitoje naujų drabužių parduotuvėje“, – sakė parduotuvės vadovė.
Vietoje drabužių – maistas
Anot R. Varekojienės, dabar žmonės dažnai prašo nuolaidų.
„Atrodo, kad nesame turgus. O ir patiems juk reikia ir mokesčius susimokėti, ir kitas išlaidas padengti. Tačiau turime atskirą išparduotuvę, kur drabužiams taikome dideles nuolaidas. Ji labai populiari, nes žmonės stengiasi taupyti.
Pas mus pigiausią drabužį galima įsigyti ir už 1 eurą, o daugiausiai gali tekti sumokėti 100 eurų ar dar daugiau, pavyzdžiui, už paltą“, – skaičiavo parduotuvės vadovė.
Anot jos, šiuo metu viskas brangsta.
„Daugiau tenka mokėti už drabužius, jų gauname mažiau. Tai rodo, kad žmonės sunkiau gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jie tiek nebeatiduoda drabužių, kiek anksčiau.
O mūsų pirkėjai irgi ateina rečiau. Juk padidėjus maisto kainoms, tikrai dažnas pirkėjas vietoje drabužio geriau renkasi tuos pinigus maistui išleisti. Tačiau stengiamės pritraukti klientus ir džiaugiamės, kai jie grįžta, juk darbo reikia visiems“, – pastebėjo R. Varekojienė.
Kol kas pašnekovė apie plėtrą didmiesčiuose negalvoja.
„Neturime tiek laiko ir resursų. Be to, pas mus žmonės atvažiuoja ir iš kitų miestų. Dabar populiaru daryti turus po dėvėtų drabužių parduotuves. Tokia nauja pramoga“, – sakė ji.
Parduotuvių vadovė pastebėjo, kad pastaruoju metu atsirado ir perpardavinėtojai, kurie patys superka drabužius ir juos pardavinėja socialiniuose tinkluose.
„Dažnai tie pardavėjai atvažiuoja ir pas mus supirkti drabužių. Mes tai džiaugiamės tokiais klientais, kurie perka iš karto ir daug“, – tikino R. Varekojienė.
Orientuojasi į vintažinius drabužius
Tuo metu internetinės vintažinių drabužių parduotuvės „Hot Milk Vintage“ atstovai pasakojo, kad prekiauja vienetiniais, 80-ųjų, 90-ųjų ir 2000-ųjų metų laikotarpio, gatvės stiliaus drabužiais.
„Šia veikla užsiimame jau nuo 2016 metų. Idėja kilo atsitiktinai iš asmeninės patirties. Supratome, kad nebeperkame greitosios mados drabužių didžiuosiuose prekybos centruose.
Dėvėtų drabužių parduotuvėse vis rasdavome kažką unikalaus. Tačiau pasigedome vintažinių prekių segmento“, – pasakojo parduotuvės atstovai.
Jie tikino, kad, daugiausiai dėmesio skiria sportinei ir laisvalaikio aprangai.
„Turime įvairų prekių asortimentą, nuo spalvotų „Adidas“ kostiumų-treningų iki senovinių džinsofkių ir kožankių. Pavasario ir vasaros sezono metu turime daug spalvotų ir raštuotų marškinėlių bei šortų. O žiemą ir rudenį – paltų, šiltų sportinių pūstų striukių, spalvotų megztinių, ryškių slidinėjimo kostiumų“, – vardijo parduotuvės atstovai.
Jie pasakojo, kad pagrindinis jų drabužių tiekėjas – Vokietijoje.
„Dalį drabužių atrenkame patys, važinėdami po įvairias šalis. Taip pat gauname užklausų ir iš gyventojų.
Mūsų siūlomi drabužiai skirti jaunam, šiuolaikiškam ir aktyviam pirkėjui. Taip pat tiems, kas nori išsiskirti iš minios, kam rūpi tvari mada arba tiesiog jaučia didelę nostalgiją senajai madai. Vieni perka drabužius į vakarėlį ar festivalį, kiti perka dovanų artimiesiems, dar kiti – kasdieniam nešiojimui“, – komentavo pašnekovai.
Lietuviai – konservatyvūs pirkėjai
Prekybininkai vardijo, kad, pirkėjų sulaukia iš įvairių šalių – Singapūro, Malaizijos, Meksikos, Šiaurės Korėjos, Naujosios Zelandijos, Australijos ar Japonijos. Bet daugiausiai jų sulaukiama iš Vakarų – JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, Danijos, Italijos, Ispanijos, Kanados ir Anglijos.
„Lietuviai taip pat perka, bet ne taip aktyviai, kaip užsieniečiai. Galbūt esame konservatyvesnė šalis, nelinkusi eksperimentuoti su savo stiliumi, kaip tą daro vakariečiai. Jie kur kas laisvesni, nuvykę į Berlyną, sutiktumėte daug vintažinį stilių propaguojančių žmonių. Nuo jaunų reiverių, iki pagyvenusių džentelmenų ir ponių“, – sakė prekybininkai.
Kalbėdami apie drabužių kainas, jie skaičiavo, kad ji susideda iš daug dedamųjų.
„Gal eilinis pirkėjas ir nesusimąsto, bet viskas brangsta ne tik vartotojams, bet ir pardavėjams. Tad išlaikyti pelningą verslą nėra taip paprasta. Prekės vertė susideda panašiai kaip ir cepelinų. Dalis mokesčių atitenka valstybei, dalis kitoms sąnaudoms: savikainai, siuntimo ar kuro išlaidoms, mokesčiams už pardavimus internetinėse pardavimų platformose, reklamai, sandėlio nuomai, fotostudijos įrangai ir t.t.
Dauguma pirkėjų dėl kainų nesideri. Taip pat turime nemažai nuolatinių klientų. Tad manome – kol yra paklausa, tol prekių kaina atitinka klientų lūkesčius. Stengiamės atrinkti pačias geriausias ir kokybiškiausias prekes. Žinoma, visi nori sutaupyti, tad pastebime, kad vis daugiau pirkėjų aktyviai apsiperka per išpardavimus. Pas mus visada galima rasti pigesnių prekių su nuolaidomis iš senesnių kolekcijų“, – komentavo parduotuvės atstovas.
Internetinėje parduotuvėje „Hot Milk Vintage“ marškinėlius ar marškinius galima įsigyti už 11 eurų ar 26 eurus, striukių ir platų kainos gali siekti 34 eurus ar 90 eurų, kelnes už 27 eurus ar 125 eurus.
Lietuvoje drabužiai brangesni
„Eurostat“ duomenimis, užpernai drabužių kainos mūsų šalyje jau pernai buvo didesnės už europines ir siekė 102,3 proc. ES vidurkio.
Tai yra daugiau nei, pavyzdžiui, Ispanijoje (84,4 proc.), Airijoje (96,7 proc.), Vokietijoje (98,7 proc.) ar Belgijoje (99,7 proc.).
Tuo metu avalynė mūsų parduotuvėse buvo dar brangesnė. Užpernai jos kaina mūsų šalyje siekė 105,2 proc. ES vidurkio.
Lietuviams avalynė buvo brangesnė nei vokiečiams (99,8 proc.), olandams (94,3 proc.), italams (94,8 proc.) ar ispanams (96,7 proc.).