Dykai pasiimti drabužių galima mainytuvėse. Vilniuje daugeliui lietuvių jos tapo tikru atradimu – moterys net pasistumdo, kad spėtų paimti patikusį daiktą.
Minia žmonių greitai išsidalijo visus drabužius
Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Evelina pasakojo, kad drabužių mainuose dalyvauja ne pirmą kartą.
„Į juos galima ne tik atnešti savo nusibodusius drabužius, bet ir pasiimti kitų. Šį kartą vyko pavasarinių drabužių mainai „Miesto laboratorijoje“.
Vos atėjusi pamačiau minią žmonių, nebuvo įmanoma net prieiti prie drabužių kabyklų. Trūko ir pakabų atneštiems drabužiams sukabinti. Tačiau jų greitai atsirado, nes žmonės rinkosi, matavosi drabužius ir juos pasiėmė“, – pasakojo mergina.
Ji pastebėjo, kad šįkart susirinko labai daug įvairių žmonių.
„Daugiausiai drabužių ieškojo moterys, bet buvo ir vienas kitas vyras.
O drabužių irgi buvo galima rasti įvairių, nors mainytuvių organizatoriai skelbė, kad tai suknelių ir kostiumėlių mainai, tačiau žmonės atnešė ir megztinių, švarkelių, net batų“, – vardijo Evelina.
Mainai padeda sutaupyti pinigų
Mergina pasakojo, kad ieškojo suknelės, tačiau pavyko rasti ir geros kokybės vilnonį megztinį.
„Namo parsinešiau porą drabužių, Vis tik pavyko prieiti prie kabyklų ir jas apžiūrėti. O ir rinktis tikrai buvo iš ko. Moterys atnešė tikrai daug ir gerų drabužių“, – sakė ji.
Anot Evelinos, tokie renginiai padeda gerokai sutaupyti.
„Nauji drabužiai brangūs. Pavyzdžiui, už suknelę gali tekti pakloti mažiausiai 50 eurų. O jeigu norėsiu ją pirkti ne iš greitosios mados parduotuvės, o, pavyzdžiui, iš Lietuvos kūrėjų, gali tekti pakloti ir kelis šimtus eurų. Tai būtų jau ketvirtadalis mano atlyginimo.
Taip pat ir su vilnoniu megztiniu, jo naujo kaina siekia apie 100 eurų. Tai tikrai nemaži pinigai, todėl dažniausiai vilnonių drabužių ieškau jau dėvėtų. Taip galima juos nusipirkti dvigubai ar net trigubai pigiau“, – pasakojo Evelina.
Drabužiai ir avalynė Lietuvoje brangesni
„Eurostat“ duomenimis, užpernai Lietuvoje bendras vartotojų kainų lygis siekė 78,5 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
Jei maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos mūsų šalyje siekė 99 proc., tai tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų – 93,3 proc.
Vis tik drabužių kainos mūsų šalyje jau pernai buvo didesnės už europines ir siekė 102,3 proc. ES vidurkio.
Tai yra daugiau nei, pavyzdžiui, Ispanijoje (84,4 proc.), Airijoje (96,7 proc.), Vokietijoje (98,7 proc.) ar Belgijoje (99,7 proc.).
Tuo metu avalynė mūsų parduotuvėse buvo dar brangesnė. Užpernai jos kaina mūsų šalyje siekė 105,2 proc. ES vidurkio.
Lietuviams avalynė buvo brangesnė nei vokiečiams (99,8 proc.), olandams (94,3 proc.), italams (94,8 proc.) ar ispanams (96,7 proc.).
Ir nors lietuviai už kai kurias prekes moka daugiau nei Vakarų Europos gyventojai, mūsų pajamos toli gražu jų nesiekia.
Pavyzdžiui, jeigu minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 924 eurus, tai Vokietijoje – daugiau kaip 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
