Agentūros skaičiavimais, įgyvendinus šiuos jau sutartus naujų gamyklų ar paslaugų centrų projektus bus sukurta apie 1,2 tūkst. darbo vietų, į ilgalaikį turtą investuota 239 mln. eurų.
„Investuok Lietuvoje“ kaip vieną didžiausių ir reikšmingiausių šio pusmečio projektų išskiria Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ jau patvirtintus planus Baisogaloje statyti artilerijos gamyklą.
Be to, šiemet veiklą pradėjo Nyderlandų klientų pažinimo ir kovos su pinigų plovimu paslaugų įmonė „BlueMonks“, Šveicarijos konsultacijų bendrovė „Avance Life Sciences“, italų dirbtinio intelekto sprendimų kūrėja „Lab-H9“, o kartu su Lietuvos partneriais bendrą įmonę įsteigė Japonijos IT lyderė „NTT Data“.
Pasak agentūros, į plėtrą per pusmetį investavo tarptautinė medicinos įrangos gamybos bendrovė „Intersurgical“, Airijos skrydžių bendrovės „Ryanair“ antrinė orlaivių remonto ir techninės priežiūros įmonė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, Taivano finansų technologijų grupė „Fortress Factoring“.
Daugiausiai kalbama apie „Rheinmetall“
Agentūros strategijos vadovo Mariaus Stasiukaičio teigimu, investicijos į ilgalaikį turtą šiemet yra rekordiškai aukštos – palyginti su tuo pačiu metu pernai, jos didėjo 2,4 karto.
„Už to slypi dideli gamybiniai projektai. Aišku, daugiausia kalbama apie „Rheinmetall“, bet yra ir kitų investuotojų plėtra, naujos investicijos į robotizaciją, naujus gamybinius pajėgumus. Iš tos pusės yra daug pozityvo“, – pirmadienį žurnalistams sakė analitikas.
Tačiau, pasak jo, nepaisant teigiamų rezultatų, konkuruoti dėl investicijų Lietuvai darosi vis sudėtingiau, kadangi kitos regiono bei Europos valstybės, taip pat Jungtinės Valstijos, siekdamos pritraukti TUI, investuotojus subsidijuoja.
„Rinka traukiasi, rinka bent jau artimiausius metus išliks pakankamai susitraukusi. Turime vis aršesnę konkurenciją dėl investicijų, kur žaidžia ir turtingos valstybės, (...) ir mūsų regiono valstybės pritaiko naujus instrumentus. (...) Jei praeityje buvome žemų kaštų lokacija, dabar turime pradėti konkuruoti kokybe“, – kalbėjo „Investuok Lietuvoje“ analitikas.
„Yra pozityvo, yra signalų, kad turime daryti tam tikrus namų darbus ir galvoti, kaip didinti Lietuvos konkurencingumą šitoje sudėtingoje aplinkoje“, – teigė M. Stasiukaitis.
Pasak „Investuok Lietuvoje“ atstovo, Lietuva geriau konkuruotų dėl investicijų „aklai neįsiveliant į subsidijų lenktynes“, jei padidintų mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) specialistų pasiūlą, pritrauktų žaliosios pramonės, pavyzdžiui, vėjo jėgainių komponentų, elektros baterijų investicijas.
Jis taip pat teigė, kad Lietuva turėtų didinti žinomumą Azijos rinkose. M. Stasiukaičio teigimu, Europoje daug investuoja Japonijos, Pietų Korėjos investuotojai.
„Šitose rinkose esame visiškai nežinomi. Ir tai reikalauja dedikuoto valstybės dėmesio, resursų žinomumo didinimui šiose rinkose“, – teigė agentūros atstovas.
Profesinių paslaugų tinklo „EY“ atlikto Europos patrauklumo tyrimo duomenimis, Europoje TUI projektų pernai mažėjo 4 proc., o Lietuvoje – 40 proc.
„EY“ Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris sakė, kad investicijos būtų skatinamos, jei teisinis reguliavimas būtų stabilesnis.
„Labai greitai kinta reguliacinė aplinka. Verslui labai padėtų, jei kažkiek tempas būtų mažesnis. Lietuva nebūtinai turi būti reguliavimo pirmūnė, greitai priimti reguliavimo nuostatas, nes tai tikrai labai stipriai jaučiasi“, – žurnalistams sakė L. Dičpetris.
Vis dėlto, anot jo, Lietuva investuotojams patraukli dėl geros tvarumo ekosistemos bei augančios žaliosios energijos gamybos, aukšto technologinio lygio bei technologijos specialistų – duomenų analitikų, mokslininkų, inžinierių, taip pat talentų.
„Matoma, kad pakankamai pozityvi investuotojų matoma sritis yra bendra darbo santykių aplinka“, – teigė L. Dičpetris.
