„Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva pagal energijos suvartojimą 1 kvadratiniam metrui demonstruoja vieną prasčiausių Europos Sąjungos (ES) rodiklių – 2023 m. net 40 proc. viršijo ES vidurkį.
EK pažymėjo, kad net trys ketvirtadaliai Lietuvos daugiabučių buvo pastatyti iki 1992 metų, todėl pasižymi žema energinio efektyvumo klase ir didelėmis energijos sąnaudomis ypač šildymui ir vėsinimui, kurie sudaro apie 80 proc. viso energijos suvartojimo.
Nepaisant to, kad pastaraisiais metais imtasi reikšmingų veiksmų – vykdomi renovacijos projektai ir taikoma finansinė parama energijos sąnaudoms mažinti – Lietuvoje energijos skurdas išlieka vienas didžiausių ES.
Pavyzdžiui, 2024 m. net 18 proc. namų ūkių nurodė, kad negalėjo tinkamai apšildyti savo būstų – tai beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis (9,2 proc.).
Aplinkos ministerija pažymėjo, kad tokia padėtis susidaro dėl kelių priežasčių.
„Pirmoji priežastis – per mažas pastato atitvarų šilumos laidumo koeficientas, dėl ko prarandama daug šilumos.
Antroji – pasenusi pastato centrinio šildymo sistema ir vamzdynai, dėl ko yra sunku subalansuoti šildymo sistemą.
Trečioji priežastis – didelės energijos kainos, dėl ko mažiau pasiturintys piliečiai šildosi mažiau. Siekiant mažinti energinį neefektyvumą senuose pastatuose yra teikiama finansinė parama“, – nurodė ministerija.
Tokia situacija rodo būtinybę dar labiau gerinti pastatų energinį efektyvumą, kad būtų mažinamas energijos vartojimas ir energijos skurdas, nurodo EK.
Lengvatos lėtina perėjimą prie tvaresnių sprendimų?
EK pabrėžia, kad Lietuva pastaruoju metu žengė reikšmingus žingsnius mažindama akcizų lengvatas iškastiniam kurui – padidino akcizus dyzelinui, anglims ir durpėms, taip pat įvedė anglies dioksido dedamąją.
Tačiau nerimą kelia vis dar egzistuojančios mokestinės lengvatos gamtinėms dujoms ir lengvatinis pridėtinio vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui.
EK negaili kritikos šioms lengvatoms, nes, pasak jų, jos stabdo elektrifikaciją ir lėtina perėjimą prie tvaresnių sprendimų. O būtent tai, kad yra užsiliekama prie neekonomiškų ir daug energijos naudojančių namų, lemia, kad žmonės turi mokėti didelius komunalinius mokesčius.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) didelės problemos lengvatose neįžvelgė ir atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, gamtinės dujos šilumos gamybos struktūroje sudaro mažiau nei 10 proc.
Pasak LŠTA, sunku pasakyti, kokią įtaką šilumos kainoms padarytų naikinama gamtinių dujų lengvata, nes neaišku, koks būtų taikomas akcizo mokestis be lengvatos.
Visgi, itin daug gyventojų, panaikinus šią lengvatą, nesulauktų pokyčių, nes šią medžiagą dauguma miestų naudoja labai minimaliai.
„Dauguma miestų jau dabar gamtinių dujų nebenaudoja arba naudoja minimaliai tik išskirtiniams poreikiams padengti šalčiausiomis šildymo sezono laikotarpiais“, – nurodė asociacija.
Tuo metu pokyčiai dėl PVM tarifo šildymui gali įvykti jau artimiausiu metu. Dar balandžio mėnesio pabaigoje Finansų ministerija užregistravo PVM įstatymo pataisą, naikinančią lengvatinį PVM buitiniams vartotojams už centralizuotai tiekiamą šilumą.
Asociacija atkreipė dėmesį, kad, jei šie pokyčiai bus įgyvendinti, šildymo kaina kiekvienam gyventojui padidės daugiau nei 12 proc.
„Tai reikštų, kad kiekvieną mėnesį kiekvienam gyventojui išlaidas šildymui tiesiogiai padidintų 12 proc. (jei PVM vietoje 9 proc. taps 21 proc.)“ – pažymėjo LŠTA.
Skiria didelį dėmesį
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vyksta teigiami pokyčiai, o siekiant mažinti energinį neefektyvumą senuose pastatuose yra teikiama tiek finansinė parama, tiek tobulinami teisės aktai.
Pavyzdžiui, šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūroje yra paskelbta net 13 įvairių kvietimų pasinaudoti finansine parama pastatų modernizavimui.
Taip pat aplinkos ministerija rengs nacionalinį pastatų renovacijos planą, pagal kurį bus įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo.
„Ja bus siekiama, kad iki 2050 metų visi šalies pastatai – tiek viešieji, tiek privatūs gyvenamieji ir negyvenamieji – taptų labai efektyviais energijos vartotojais, nepriklausomais nuo iškastinio kuro ir visiškai netaršiais“, – nurodė ministerija.
Anot ministerijos, nacionalinio pastatų renovacijos planu bus siekiama užtikrinti sistemingą viso pastatų fondo modernizavimą iki 2050 m. Plane bus nustatyti konkretūs tikslai, rodikliai, finansavimo šaltiniai, energijos taupymo potencialas bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslai.
Taip pat nemažas dėmesys skiriamas ir naujiems pastatams, kuriems ateityje bus keliami dar griežtesni energijos suvartojimo reikalavimai.
„Numatyta, kad nuo 2028 m. visi nauji viešieji pastatai, o nuo 2030 m. – visi nauji pastatai, Lietuvoje turės būti visiškai netaršūs, t. y. eksploatacijos metu neišskiriantys anglies dioksido ir iškastinio kuro. Tokiems pastatams taip pat bus taikomi griežtesni energijos suvartojimo ribiniai dydžiai“, – komentavo ministerija.
Integruos atsinaujinančius išteklius ir technologijas
Pasak aplinkos ministerijos, kita svarbi kryptis – saulės energijos integracija.
Planuojama, kad kitų metų gegužės mėnesio visi nauji viešieji ir negyvenamieji pastatai, kurių grindų plotas viršija 250 kv. metrų, turės būti pritaikyti saulės energijos gamybai.
Tiesa, panašūs reikalavimai palaipsniui bus taikomi ir gyvenamiesiems pastatams bei automobilių stovėjimo aikštelėms.
Taip pat plečiami reikalavimai dėl pastatų automatizavimo bei integruojamos įvairios sistemos, leidžiančios giliau apžvelgti pastatų energijos vartojimą.
„Bus diegiamos pažangiosios pastatų valdymo ir kontrolės sistemos, leidžiančios stebėti energijos vartojimą, reguliuoti temperatūrą ir oro kokybę bei reaguoti į išorinius energijos signalus“, – nurodė ministerija.
Visgi, kad šie pokyčiai būtų įgyvendinti sklandžiai, prireiks nemažų finansinių paskatų bei techninės pagalbos.
„Lietuvoje veiks vieno langelio principu dirbantys pastatų energinio naudingumo centrai, kuriuose gyventojai ir savivaldybės galės gauti konsultacijas ir paramą. Finansinė pagalba pirmiausia bus skiriama pažeidžiamiems namų ūkiams, socialinio būsto gyventojams ir tiems, kurie patiria energinį nepriteklių“, – pabrėžė ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
