Gyventojai skirtingose socialinių tinklų grupėse dalijasi savo patirtimi, kaip jiems sekasi įsigyti pirmąjį būstą ir sutvarkyti visus reikalingus formalumus su bankų atstovais.Tačiau dalis asmenų išreiškia savo pasipiktinimą dėl to, kiek pinigų reikės įnešti pirmajai įmokai.
Štai socialinio tinklo vartotoja Rasa (vardas pakeistas – aut. past.) pasakoja, kad ji, įsigydama būstą kartu su vyru, iš pradžių su banko atstovais sutarė, kad už būstą teks sumokėti 15 proc. siekiantį pradinį įnašą.
Visgi vėliau, priartėjus galutinės sutarties pasirašymo dienai, pasak Rasos, bankas neva padidino primojo įnašo dalį iki 17 proc., tačiau tikslių priežasčių, kodėl reikės sumokėti didesnę pinigų dalį, neva taip ir neišgirdo.
Bankai paaiškina, kada pradinio įnašo dalis gali kisti
„Swedbank“ banko atstovas Saulius Abraškevičius teigė, kad pagal Atsakingo skolinimosi nuostatas, visais atvejais gyventojai, norėdami gauti paskolą būsto įsigijimui, turi sukaupti reikiamą pradinį įnašą, kuris privalo siekti ne mažiau kaip 15 proc. perkamo būsto kainos ar vertės, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė.
Tiesa, banko atstovai, prieš nustatydami, kokią pinigų dalį teks įnešti pirmajam įnašui, prieš tai įvertina ne tik kliento finansinę istoriją, bet ir atsižvelgia į kitus veiksnius.
„Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į būsto būklę ir į jo lokaciją. Jei norima gauti paskolą senos statybos arba nerenovuotam būstui įsigyti, pradinis įnašas gali būti ir didesnis.
Visos finansavimo sąlygos, įskaitant reikalavimą pradiniam įnašui, yra nustatomos bankui priimant sprendimą dėl finansavimo teikimo. Jos finansavimo sąlygos įtvirtinamos klientui pateikiamame įpareigojančiame pasiūlyme ir vėliau nėra keičiamos. Svarbu yra tai, kad pradinis įnašas turi būti sukauptas nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis, ir pradinio įnašo finansavimas imant vartojimo paskolą ar bet kokią kitą paskolą nėra galimas“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė pastebi, kad klientas, gavęs konkretų pasiūlymą, apsispręsti turi 3 mėnesius. Būtent per šį laikotarpį bankas neturi teisės keisti pasiūlytų sąlygų.
„Kai bankas nusprendžia suteikti būsto paskolą, jis pateikia klientui standartinės informacijos apie kreditą formą, kurioje detaliai nurodomos visos jo sąlygos: paskolos suma, išmokėjimo trukmė, palūkanų norma ir jų perskaičiavimo reguliarumas ir kt. Tarp formoje nurodomų dalykų yra ir pradinio įnašo bei paskolos santykis.
Gavęs pasiūlymą klientas turi tris mėnesius nuspręsti, ar šios sąlygos jam yra tinkamos. Per šį laiką bankas neturi teisės vienašališkai pakeisti pasiūlymo“, – kalbėjo banko atstovė.
Pasak pašnekovės, svarbu atkreipti dėmesį, ar banko specialistas pateikė galutinį, ar preliminarų pasiūlymą.
„Jeigu klientas iš banko specialistų gavo tik preliminarią konsultaciją, tai galutiniame pasiūlyme gali atsirasti kitokių sąlygų, negu buvo aptarta. Taip gali nutikti atidžiau įvertinus kliento kredito istoriją ar peržiūrėjus norimo įsigyti nekilnojamojo turto vertinimą. Šie dalykai gali pakeisti ir pradinio įnašo dydį“, – paaiškino Ž. Rakauskaistė.
Perkant antrą būstą, reikia mokėti daugiau
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė antrina ir dar karta atkreipia dėmesį, kad, įsigyjant būstą su paskola, kliento turimų finansinių įsipreigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo arba šeimos nuolatinių tvarių pajamų, o gyventojų nuosavų lėšų dalis sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos.
„Pavyzdžiui, jei būsto kaina bus 100 tūkst. eurų, o vertė 80 tūkst. eurų, tai reikės 15 proc. nuo 80 tūkst. eurų nuosavos, neskolintos, dalies ir padengti skirtumą – iš viso 32 tūkst. eurų. Taigi kliento nuosava dalis gali būti didesnė, jei kaina yra didesnė už turto vertę“, – teigė ji.
Banko atstovė taip pat pastebi, kad jeigu asmuo įsigyją antrą būstą, pradinio įnašo dalis skiriasi – nuosavų lėšų reikėtų gerokai daugiau.
„Kai klientas perka antrą būstą (tuo atveju reikia 30–40 proc. siekiančios nuosavos dalies), kai prastas įsigyjamo turto likvidumas ir pan. Taip pat praktika rodo, kad skolinantis žemės sklypui ir individualaus namo statyboms, reikėtų turėti apie 30–35 procentų nuosavų lėšų.
Atsakingojo skolinimo nuostatai nurodo, kad nuosava lėšų dalis turi būti kliento nuosava, t. y. neskolinta, ir imdamas paskolą klientas turi raštiškai patvirtinti, kad tai yra jo nuosavi (neskolinti) pinigai“, – kalbėjo E. Dovbyšienė.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vidutinis nuosavomis lėšomis sumokamas pradinis įnašas siekia daugiau nei penktadalį finansuojamo būsto kainos, o artimiausiu metu, pasak banko atstovo, peržiūrėti atskirų reikalavimų dėl pradinio įnašo dalies neplanuojama.
SEB bankas asmenims, kurie ateityje planuoja įsigyti nuosavą būstą, pataria pradėti taupyti kuo anksčiau, kai tik pradeda gauti pirmąsias reguliarias pajamas. Banko atstovų teigimu, reguliariai taupyti, nors ir nedidelėmis sumomis, yra svarbu, nes, atidedant dalį pajamų pradiniam įnašui, asmuo kartu gali įsivertinti ir savo finansinę drausmę, vartojimo poreikius, o ši įgyta patirtis pravers tuomet, kai bus paimta būsto paskola ir reikės reguliariai mokėti įmokas.
Kainos gerokai išaugo
Lietuvos banko duomenimis, per pandemiją staiga išaugęs būsto pirkimo bumas kainas Lietuvoje 2020–2022 metais padidino 38 procentais. Tai vienas didžiausių kainų šuolių ES – minėtu laikotarpiu sparčiau nekilnojamojo turto (NT) kainos didėjo tik Estijoje, Čekijoje ir Vengrijoje, rašo BNS.
NT kainoms ir infliacijai Lietuvoje pralenkus atlyginimų augimą, kuris nominaliąja verte atitinkamu laikotarpiu sudarė 26, o įvertinus infliacijos įtaką – vos 1 proc., būsto įperkamumas pradėjo mažėti. 2020 metų pabaigoje vidutiniam būstui įsigyti pakako 67 vidutinių mėnesinių atlyginimų (mažiau nei 6 metų), naujausiais duomenimis, dabar šis rodiklis išaugo maždaug aštuntadaliu iki 75 vidutinių atlyginimų
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, būstas šiuo metu yra pervertintas maždaug 6 procentais.
