paskola

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, kaip ir prognozuota, padidėjo 0,5 proc. iki 6,883 trln. eurų ir metinis prieaugis buvo didesnis negu birželį, kuomet sudarė 0,3 proc., parodė Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbti duomenys. Bankų skolinimo namų ūkiams metinis augimo tempas buvo sparčiausias nuo 2023 metų lapkričio, rašo portalas „Trading Economics“. Tuo tarpu skolinimas įmonėms padidėjo 0,6 proc. iki 5,140 trln.

Kultūros ministerija kartu su bendrove „Invega“ kviečia kultūros paveldo objektų savininkus ir valdytojus teikti paraiškas pagal finansinę priemonę „Paveldas“. Kultūros ministerijos duomenimis, priemonės tikslas – suteikiant privatiems ir viešiems juridiniams asmenims paskolas palankiomis sąlygomis, atnaujinti, aktualizuoti ir įveiklinti kultūros paveldo objektus, pritaikyti juos įvairių visuomenės grupių poreikiams, išnaudoti paveldo ir kultūros objektų atnaujinimo potencialą ekonominei p...

Ukraina iš Jungtinių Valstijų per Pasaulio banką gavo 3,9 mlrd. JAV dolerių paskolą, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. „Ukraina iš Jungtinių Valstijų per Pasaulio banką gavo 3,9 mlrd. JAV dolerių paskolą. Šios lėšos padės finansuoti prioritetines biudžeto išlaidas, pavyzdžiui, mokėti atlyginimus mokytojams, gydytojams ir gelbėtojams, taip pat teikti socialines išmokas“, – rašė jis.

Lietuviai vis daugiau skolinasi būsto remontui, automobiliams ir netgi atostogoms. Tarpusavio skolinimosi platformos „Finbee“ duomenimis, pirmą šių metų pusmetį išduotų vartojimo paskolų suma išaugo 30 procentų ir pasiekė 15 milijonų eurų. Ekonomistai teigia, kad skolinimosi augimą skatina vis kylantys atlyginimai ir sumažėjusi infliacija.   Tiesa, patys gyventojai atlyginimų kilimo nepastebi ir mano, kad žmonės skolinasi, mat nori gyventi geriau čia ir dabar.

 Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus bazinių palūkanų normų, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad sprendimas jas mažinti gali būti priimtas posėdyje rugsėjį.  „Net neabejoju, kad tai bus ant stalo. (...). Man nekyla abejonių, kad mažinimo klausimas tikrai bus ant stalo labai rimtai svarstomas“, – žurnalistams penktadienį sakė ECB valdybos narys Gediminas Šimkus, paklaustas, ar palūkanos galėtų būti sumažintos jau rugsėjį.

Nuo liepos 1 d. jaunieji ūkininkai gali teikti paraiškas dėl lengvatinės paskolos gavimo  pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Paraiškos bus priimamos iki pat metų galo – gruodžio 31 d., arba iki kol bus pasiekta paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.

Gyvenime situacijų būna įvairių – kartais net patys artimiausi žmonės gali išnaudoti vien dėl pinigų. Pavyzdžiui, įkalbėti savo vardu už juos paimti paskolą, o paimtų pinigų taip ir negrąžinti. Į tokią situaciją pakliuvęs skaitytojas papasakojo, kad jo tėčiui ir pamotei prireikė pinigų, tad jis paėmė 10 tūkst. eurų paskolą ir pinigus jiems davė, o dabar paskolos įmokas turi mokėti iš savo kišenės.

Ne paslaptis, kad paskolinti pinigų anksčiau ar vėliau tenka daugeliui. To išvengti sunku – pasitaiko, kad reikia padėti giminėms, pervesti pinigų pritrūkusiam draugui, „užmesti“ maistui, gėrimams ar pramogoms. Deja, ne visada pavyksta sėkmingai tas skolas atgauti – vieni laiką vilkina ir išsisukinėja, kiti priminimus apskritai ignoruoja.

Finansų viceministrė sako, tada bankus – būsto paskolų teikėjus – ateityje bus galima keisti taip pat, kaip dabar mobiliojo ryšio operatorių.  Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė žada, kad būsto paskolų refinansavimą liberalizuosiančios įstatymo pataisos Seimą turėtų pasiekti rudenį.

Lietuviams mokant vienas didžiausių euro zonoje palūkanų už būsto paskolas, tik rinkiminę savaitę nubudo Lietuvos bankas. Jis ragina skolininkus reikalauti mažesnių palūkanų ir keisti bankus. O kad tai padaryti būtų lengviau, kartu su Finansų ministerija teikia įstatymų pataisas, kuriomis žada palengvinti refinansavimo procesą ir sumažinti jo kainą.  Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Valdžios koridoriuose į priekį stumiasi idėja, kad bankai, suteikdami žmonėms būsto paskolas, privalėtų pasiūlyti tiek kintamas, tiek fiksuotas palūkanas. Dabar tą šalyje veikiantys bankai daro tik spaudžiami, o dažniausiai tokios galimybės nesiūlo. Jei daugiau gyventojų būtų pasirinkę fiksuotas palūkanas, per šią palūkanų krizę tūkstančiai žmonių sutaupytų didžiules sumas.

Estijos finansų ministerija penktadienį pranešė pasirašiusi 400 mln. eurų Europos investicijų banko (EIB) paskolos sutartį žaliųjų ir skaitmenizavimo reformų finansavimui. Paskola yra antroji ir paskutinė pagal praėjusių metų birželį pasirašytą 700 mln. eurų vertės finansavimo susitarimą. Šis EIB finansavimas papildo Europos Sąjungos subsidijas ir skatina veiksmingesnį ES sanglaudos politikos įgyvendinimą 2021-2027 metų laikotarpiu, pažymima ministerijos pranešime.

Prasidėjus pavasariui, gerokai išauga susidomėjimas būsto remontu. Vis tik tam neretai tenka imti paskolas, mat net neturint išskirtinių poreikių, remontas lietuviams gali atsieiti 170–350 eurų už kvadratinį metrą. Pasak specialisto, mažesni remonto darbai lietuviams atsieina iki 5 tūkst. eurų. Tačiau kapitalinio remonto atveju suma paauga 3–4 kartais ir gali kainuoti net 20 tūkst. eurų. Pastarojo pusmečio duomenimis, vidutinė paskola būsto renovacijai siekia 12 tūkst. eurų.

„Swedbank“ suteikė 75 mln. eurų paskolą „Achemos grupės“ Pagėgiuose vystomam 264 megavatų (MW) galios apie 460 mln. eurų vertės vėjo parkui.  Parke pagaminta elektra bus panaudota grupės poreikiams, pranešė „Swedbank“. „Pagėgių vėjo parkas – svarbus mūsų stiprių tradicijų ir įsipareigojimų investuoti į atsinaujinančią energetiką tęsinys“, – pranešime teigė „Achemos grupė” valdybos pirmininkė Lidija Lubienė. 100 mln.

Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. Šias lėšas Lietuvai trečiadienį pervedė Europos Komisija (EK), pranešė Finansų ministerija.  Vyriausybė pernai gruodį prašė išmokėti 387 mln. eurų, tačiau lėšos išmokėtos atskaičius jau išmokėtą avansą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad RRF lėšos didins šalies ekonomikos augimo potencialą bei atsparumą.

Antradienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,36 proc. Per biržą pranešta, kad 70 mln. eurų pasiskolinta 4 metams ir beveik 2 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2028 m. balandžio 25 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 202,673 mln. eurų.

Būsto paskolas ketinantys imti gyventojai susirūpino savo kredito reitingais. Finansų specialistai paaiškino, kas jį lemia ir kur galima pasitikrinti. O bankų atstovai vardijo, ką būtina padaryti, prieš einant prašyti paskolos. Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva teiravosi, kur pasitikrinti savo kredito reitingą ir ar jo nežinant galima kreiptis į banką paskolos. „Ketinu imti būsto paskolą, tačiau išgirdau, kad prieš tai turiu susiskaičiuoti savo kredito reitingą.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,372 proc. Per biržą pranešta, kad 50 mln. eurų pasiskolinta 2 metams ir beveik 6 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2026 m. rugpjūčio 2 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 209,5 mln. eurų.

SEB bankas Švedijos kapitalo investicijų kompanijai „Eastnine“ pratęsė anksčiau suteiktą paskolą suteikdama dar 7,2 mln. eurų biurų komplekso „S7-2“ ir „S7-3“ Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, statybai, pranešė bankas.

Antradienį Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,5 mlrd. eurų, išleisdama dešimties metų trukmės euroobligacijų emisiją. Kaip pranešė Finansų ministerija, naujos emisijos platinimo metu užfiksuotas penkiais baziniais punktais mažesnis rizikos priedas, lyginant su praėjusių metų birželį išleista tos pačios trukmės emisija – dabar jis siekia 90 bazinių punktų virš vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Įvairių minčių kyla ir dėl paskolų grąžos – kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos, tačiau tai – ne visai tiesa.

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,323 proc. Per biržą pranešta, kad 60 mln. eurų pasiskolinta 2 metams ir beveik 7 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2026 m. rugpjūčio 2 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 200,7 mln. eurų.

SEB bankas suteikė 8,12 mln. eurų paskolą Ramūno Karbauskio valdomai žemės ūkio sektoriaus įmonių grupės „Agrokoncernas“ plėtrai. Paskolos lėšos bus skiriamos investicijoms į žemės ūkio bendrovę „Ateities ūkis“ ir biodujų jėgainės statybas, pranešė bankas. Biodujų jėgainės statybai ketinama panaudoti maždaug pusę paskolos. Grupės įmonė „Agrokoncerno biometanas“ įrengs biometano jėgainę, kurioje grupės įmonių veikloje sukuriamas karvių mėšlas bus naudojamos energijai gaminti.

Gruodžio 13 ir 14 d. įvyko svarbūs JAV Centrinio banko (FED) ir Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos posėdžiai. Šių posėdžių rezultatai svarbūs ne tik tuo, kad jų metu FED ir ECB nustatė bazinių palūkanų dydį. FED ir ECB vadovų komunikacijos elementai leidžia daryti išvadas apie abiejų centrinių bankų pinigų politikos kryptis 2024 m. bei elementus, kuriems centriniai bankai kitąmet skirs daugiausia dėmesio.

Vyras šokiruotas – jo žmona pranešė, kad šeimą užgriuvo siaubingos skolos. Jau kitą dieną jie visi gali atsidurti gatvėje. Negana to – gresia netekti ir mažamečių vaikų, todėl šeimai padėti suskubo „TV Pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Tėvai su 3 mažamečiais vaikais gyvena mažame, bet labai jaukiame bute. Jis priklauso sutuoktinei, tačiau jau gretai antstolis skelbs buto varžytines. Kaip pasakojo moteris, bėdos prasidėjo prieš 9 metus, tada ji laukėsi pirmos dukrelės.

Kalėdinių dovanų pirkimo vajui pasiekus kulminaciją, ne visiems užtenka savų kiaulių taupyklių paslaugų, prireikia ir kredito įstaigų. Kai kurios jų stebi net ketvirtadaliu išaugusį žmonių poreikį skolintis, negąsdina nė dviženklės palūkanos. Ekonomistai perspėja, kad skolintis pinigų dovanoms ar šventiniam vaišių stalui yra ydinga praktika – išlaidauti reikia pagal kišenę, o geriausia dovanoms susitaupyti iš anksto. Senas prietaras atiduoti visas skolas iki Naujųjų, regis, grimzta užmarštin.

Lietuva pirmadienį gavo 300 mln. eurų 25 metų trukmės Europos investicijų banko (EIB) paskolą. Į valstybės iždą pervestomis lėšomis bus remiamos investicijos į konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuva pasinaudojo EIB suteiktomis patraukliomis skolinimo sąlygomis aukštų palūkanų normų metu.

Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) prašymą išmokėti 378 mln. eurų paskolą pagal  papildytą „Naujos kartos Lietuva“ planą. Paskola turėtų būti suteikta iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų.  Sulaukus pozityvaus EK vertinimo, pinigai turėtų būti gauti kitų metų balandį, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Suomijos „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas nuo 74 mln. iki 150 mln. eurų padidins pernai rugpjūtį suteiktą paskolą energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ apyvartiniam kapitalui.   Paskolos padidinimui antradienį pritarė grupės valdyba, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Iki kitų metų spalio galiojančios paskolos sutarties pakeitimas bus pasirašytas artimiausiomis dienomis. Bendra „Ignitis grupei“ bankų suteiktų paskolų suma sieks 845 mln. eurų, iš jų 199 mln.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Turto bankui būtų suteikta iki 57,5 mln. eurų valstybės perskolinama paskola iš Šiaurės investicijų banko (NIB). Lėšos bus naudojamos viešųjų pastatų modernizavimui.  Planuojama, kad lėšos bus panaudotos 2023–2026 metais, pranešė Finansų ministerija.

Europos investicijų bankas (EIB) bei „Luminor“ bankas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms palankesnėmis sąlygomis paskolins daugiau nei 332 mln. eurų. Bankai pirmadienį pasirašė sutartį dėl 115 mln. eurų papildomos EIB paskolos, skirtos Baltijos šalių verslui skatinti, pirmadienį pranešė „Luminor“. „Svarbu sudaryti palankesnes sąlygas mažoms ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms gauti projektų įgyvendinimui ir plėtrai reikalingą finansavimą.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) Lietuvos mažo tankio polietileno granulių gamintojos „Ecso“ plėtrai paskolino 15 mln. eurų. Paskola padės užtikrinti efektyvesnį gamybos procesą, trečiadienį pranešė ERPB. „ERPB investicijos padės įgyvendinti įmonės kapitalo plėtros planus, kuriais siekiama įdiegti naujus sprendimus, pavyzdžiui, automatinį atliekų rūšiavimo centrą, patobulinti produktų filtravimo, kokybės kontrolės ir vandens filtravimo sistemas“, – skelbia bankas.

Europos investicijų bankas (EIB) vandentvarkos bendrovei „Klaipėdos vanduo“ suteikė 25 mln. eurų paskolą. „Klaipėdos vanduo“ ketvirtadienį pranešė, jog paskolos lėšos bus skirtos vandens tiekimo, bei nuotekų tinklų statybai ir rekonstrukcijai, taip pat vandens tiekimo bei nuotekų valymo įrenginių plėtrai ir modernizavimui. „Europos investicijų banko finansavimas padės mums įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, taip pat atitikti aplinkosaugos reikalavimus.

Latvija lapkričio 15-ąją tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 600 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Valstybės iždas. Penkerių su puse metų trukmės obligacijų emisija išplatinta už 3,902 proc. pajamingumą, 3,875 proc. fiksuotą kupono normą. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa siekė 1,8 mlrd. eurų, tai yra triskart viršijo emisijos dydį.

Laisvės partija, ginčydamasi su konservatoriais dėl mokesčių reformos, nežada trauktis ir toliau atakuoja Ingridos Šimonytės ginamą Nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Sukūrė net specialią reklamą, kurioje aiškina, kad konservatorių stumiamas mokestis pablogins žmonių gyvenimus.

Paskolą būstui imantis žmogus privalo iš karto padengti bent 15 proc. jo kainos. Įprastai tai siekia 15 tūkst. ar net daugiau eurų. Vis tik gali kilti problemų, jei asmuo įnašą kaupė daug metų ir dar grynaisiais pinigais, mat, jei nepavyks įrodyti jų kilmės, bankai paskolos neduos. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad ruošiasi imti būsto paskolą ir bankas paprašė išrašo, įrodančio, ar klientas tikrai turi lėšų pradiniam įnašui.

Šiaurės investicijų bankas (NIB) skolina Lietuvai 57,5 mln. eurų institucijų viešųjų pastatų modernizavimui. 20 metų trukmės paskolos lėšomis bus modernizuojami 25 pastatai, pranešė NIB.  „Mūsų finansuojami projektai padeda Lietuvai atskleisti juose (pastatuose – BNS) tūnantį didžiulį potencialą gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti administracines išlaidas“, – pranešime sako NIB prezidentas ir generalinis direktorius Andre Kuusvekas.

Jei susituokiama be vedybų sutarties, turtas ir pajamos tampa bendri. Tokiais atvejais skaudžios gali būti ne tik turto, bet ir skolų dalybos, kai vieno iš partnerių paimtą kreditą tenka grąžinti abiem. Gali būti ir taip, kad prieš santuoką prasiskolinusio asmens skolos nuskaičiuojamos ne nuo jo, o jo sutuoktinio pajamų. Pavyzdžiui, garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusi nuomonės formuotojų – Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio – skyrybų drama tęsiasi iki šiol.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš banko „Swedbank“ ketina skolintis iki 70 mln. eurų. Lėšos bus naudojamos apyvartiniam kapitalui užtikrinant grupės likvidumą. Grupės valdyba antradienį pritarė ketinimui sudaryti 70 mln. eurų dvejų metų trukmės kredito linijos sutartį su „Swedbank“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Sutartis bus pasirašyta artimiausiomis dienomis.

Šiuo metu palūkanų normos būsto paskolai yra per du kartus didesnės, nei buvo pernai. Mėnesinė įmoka vidutinei paskolai išaugo 216 eurų ir šiuo metu siekia 662 eurus. Jei niekas nesikeistų, asmuo per visą paskolos laikotarpį palūkanoms išleistų daugiau, nei kainavo pats nekilnojamasis turtas (NT). Bankų atstovų teigimu, tikėtina, kad, jei prieš metus galėjote pasiskolinti tam tikrą sumą, šiuo metu, išaugus palūkanoms, jos gauti jau nebegalėtumėte.

 Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ iš „Citibank“ skolinasi 50 mln. eurų. Paskola bus naudojama apyvartiniam kapitalui ir grupės likvidumui užtikrinti, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.  Grupės valdyba antradienį pritarė ketinimui iš „Citibank“ Londono padalinio skolintis 50 mln. eurų numatant neterminuotą bei neįpareigojantį limitą, be papildomų įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių.

Tautiečiai skolinasi vis daugiau pinigų. Lietuvos bankas skelbia, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, bendra žmonių paimtų paskolų suma ūgtelėjo 20 procentų ir siekia pustrečio milijardo eurų.  Anot vieno iš komercinių bankų, gyventojai daugiausia vartojimo paskolas ima stambiems pirkiniams – automobiliams, saulės elektrinėms ir būsto remontui.

Seime virė ginčai, kaip padėti lietuviams susimokėt dažnai ir dvigubai išbrangusias būsto paskolas. Opozicija siūlo palengvinti paskolų naštą – kompensuoti palūkanas bent už šiuos metus sugrąžinant dalį sumokėtų pajamų mokesčių. Premjerė Šimonytė paskolų turinčioms šeimoms pagelbėti griežtai atsisako, tačiau prezidentas Nausėda kalba priešingai ir ragina padėti išaugusių paskolų prispaustiems gyventojams.

JAV ir Varšuva susitarė dėk milijardinės paskolos Lenkijos kariuomenei modernizuoti. JAV valstybės departamentas paskelbė, kad Lenkijai bus suteikta 2 mlrd. dolerių (1,89 mlrd. eurų) tiesioginė paskola. Tokios tiesioginės paskolos yra instrumentas, numatytas kai kurioms svarbiausioms JAV saugumo partnerėms. „Lenkija yra ištikima Jungtinių Valstijų sąjungininkė, o Lenkijos saugumas labai svarbus NATO rytinio flango kolektyvinei gynybai“, – teigiama pranešime.

 Jungtinės Valstijos suteikė Lenkijai 2 mlrd. dolerių (1,88 mlrd. eurų) tiesioginę paskolą jos gynybos modernizavimui. Apie tai pirmadienio vakarą remdamasis pareigūnais pranešė Lenkijos radijas. „Lenkija yra ištikima JAV sąjungininkė, o Lenkijos saugumas yra gyvybiškai svarbus NATO rytinio sparno kolektyvinei gynybai“, – sakoma JAV valstybės departamento pareiškime.

SEB bankas suteikė 21,5 mln. eurų paskolą logistikos nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovei „Sirin Development“. Paskolos lėšomis bus finansuojamas bendrovės įgyvendinamas sandėlių plėtros projektas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Anot banko išplatinto pranešimo, trys nauji sandėliai, kuriuos Kauno LEZ stato bendrovė „Sirin Development“, atitiks tarptautinio BREEAM tvarumo sertifikato reikalavimus, kurie užtikrina mažesnį pastatų poveikį aplinkai ir žmonėms.

Įsigyti automobilį iš savo lėšų gali tikrai ne kiekvienas – vien naudotus kas dešimtas perka išsimokėtinai. Tokiu atveju svarbu tik tinkamai pasirinkti: lizingas ar paskola? Specialistų teigimu, perkantiems automobilį lizingu vidutiniškai finansuojama 23 tūkst. eurų, su paskola – 8,8 tūkst. eurų. O įmokos gali siekti ir 350 eurų per mėnesį. Tačiau išlaidų gali būti ir daugiau.

Europos Centriniam Bankui dešimtą kartą pakėlus palūkanų normą, dalis būsto paskolų turėtojų gali nebeišsimokėti kreditų, o ir palūkanos greičiausiai dar kils. Taip mano kai kurie ekspertai. Kaip žmonės gali susimažinti palūkanas ir kodėl idėja liepti bankams siūlyti fiksuotas palūkanas gali padaryti meškos paslaugą laidoje „Dienos komentaras“ atsako kreditų ekspertas Marius Jansonas. Palūkanų normos kyla. Ar gali dalis žmonių nebepakelti tokių aukštų palūkanų? Tikrai taip.