Ginčai dėl 4 dienų darbo savaitės: darbdaviai skaičiuoja būsimas išlaidas, o darbuotojai – viršvalandžius

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytės-Nielsen kartu su frakcijos kolegomis siūlo įvesti 4 darbo dienų savaitę tėvams auginantiems vaikus iki 3 metų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Hibridinio darbo modelis – tyrimas rodo, kad tai veikia ir taps kasdienybe

„Telia“ ieško darbuotojų – pasamdys 400 specialistų

Apie atlyginimų kėlimą nekalba: Vilniui gresia viešojo transporto darbuotojų streikas

„Pirmas žingsnis – įgyvendinti šį principą valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įstaigose. 32 valandų per savaitę darbo norma galėtų būti 4 darbo dienų arba atitinkamai sutrumpintas kiekvienos darbo dienos laikas. Tikslas – palengvinti darbuotojų grįžimą iš vaiko priežiūros atostogų.

Sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų (jų pasirinkimu) iki vaikui sukanka treji metai. Už sutrumpintą darbo laiką būtų mokama kaip už visą darbo laiką“, – sumanymą paaiškino V. Čmilytė-Nielsen.

Siūlo visiems sutrumpinti darbo savaitę

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė siūlė neskirstyti darbuotojų pagal jų darbo sektorių ir visiems tėvams auginantiems mažus vaikus sutrumpinti darbo savaitę.

„Šis Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymas orientuotas į darbo ir šeimos derinimo problemas. Tam pritariame, tačiau darbdaviai turės užtikrinti sklandų darbo procesą ir pakankamą darbuotojų skaičių, kad nebūtų trūkumo. Dėl to norime perspėti darbdavius.

Tačiau apskritai mes jau labai seniai kalbame apie trumpesnę darbo savaitę visiems darbuotojams. Juk dabar didelė dalis darbuotojų dirba viršvalandžius. Žmonės dirba daug, sunkiai ir už mažą atlyginimą. Todėl šeimos ir darbo ar poilsio ir darbo derinimas yra labai svarbus“, – komentavo darbuotojų atstovė.

Anot I. Ruginienės darbuotojai neturi galimybės kokybiškai pasiilsėti, todėl sulaukę 50 metų jau nebegali dirbti darbo, kurį dirbo.

„Tokie žmonės jau būna praradę sveikatą tiek daug dirbdami. Tad, jeigu nesaugosime sveikatos nuo pat karjeros pradžios, niekam nėra šansų kokybiškai gyventi ir dirbti iki pensijos. O darbo vietos tampa vis modernesnės, todėl jau esame pasirengę pereiti dirbti 6 val. per dieną arba 4 dienas per savaitę už tą patį atlyginimą.

Japonija šiuo keliu ėjo, nes norėjo sumažinti bedarbystę. Buvo siekiama, kad žmonės dirbtų ir gautų atlyginimus, o ne pašalpas. Taip pat ir mes Lietuvoje, jeigu sutrumpintume darbo laiką, galėtume įdarbinti daugiau žmonių“, – pastebėjo I. Ruginienė.

Skatina darbdavių ir darbuotojų dialogą

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas apskritai kritikavo valdžios bandymus reguliuoti darbuotojų ir darbdavių santykius dėl darbo laiko. Anot jo, nereikia įstatymų, kurie sutrumpintų darbuotojų darbo dieną.

„Jeigu norime būti moderni valstybė, darbdaviai su darbuotojais tarpusavyje turi patys susitarti. Tada ir įmonės viduje bus daug geresnė atmosfera. Juk yra įmonių, kurios jau šiandien gali leisti darbuotojams dirbti 4 dienas per savaitę. Tačiau yra ir tokių įmonių, kurios vos suduria galą su galu.

Reikalingas balansas, nereikia bandyti dirbtinai reguliuoti darbdavių ir darbuotojų santykių. Juk tik leidžiant jiems tarpusavyje susitarti bus galima pasiekti tvaresnių ir efektyvesnių pokyčių darbo rinkoje“, – komentavo darbdavių atstovas.

Siūlė kitais būdais remti tėvus

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka irgi įžvelgė, kad šis siūlymas diskriminuos privataus sektoriaus darbuotojus.

„Siūloma, kad tėvai auginantys vaikus ir dirbantys viešajame sektoriuje galėtų dirbti 4 dienas per savaitę. Tačiau juk alga bus mokama už visas 5 dienas ir tai bus daroma iš mokesčių mokėtojų pinigų, t. y. žmonių, kurie dirba privačiajame sektoriuje. Tad jų pinigai atitektų tėvams, kurie dirba viešajame sektoriuje, o jie patys nieko negautų.

Tačiau jeigu abejose srityse tėvai galės dirbti trumpiau, tokie darbuotojai gali tapti nebepatrauklūs darbdaviams. Darbdavys gali norėti įdarbinti tokį darbuotoją, kuris neturi mažų vaikų. Ir dabar jau tai galime pastebėti. Skundžiamasi, kad darbuotojus, kurie turi vaikų dažnai tenka pakeisti kitiems kolegoms, nes vaikai dažnai serga“, – pasakojo R. Lazutka.

Pasak jo, geriausia būtų plėsti darbuotojams galimybę dirbti lanksčiu darbo grafiku ir imti neapmokamas atostogas.

„Juk ir dabar žmonės gali imti neapmokamas atostogas, jeigu turi kažkokių neatidėliotinų šeimos ar kitokių reikalų. Tačiau ne visiems darbdaviams tai priimtina ir patogu. Tačiau tada darbuotojas laisvas dienas turėtų savo sąskaita. Ir jos nebūtų apmokamos iš kažkieno kišenės.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojams auginantiems vaikus reikia daugiau laisvo laiko, jie gali imti neapmokamas atostogas ir dirbti 4 dienas per savaitę. O jų sumažėjusias pajamas valdžia gali kitais būdais auginti, pavyzdžiui didinti vaiko pinigus. Tačiau darbdavių čia painioti nereikėtų“, – siūlė R. Lazutka.

Didės biudžeto išlaidos

Darbo kodekso pakeitimo siūlyme nurodyta, kad projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų.

„Darbuotojams bus mokamas įprastinis jų darbo užmokestis. O darbuotojui anksčiau grįžus iš vaiko priežiūros atostogų bus sutaupyta vaiko priežiūros išmokoms skirtų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų“, – teigiama siūlyme.

Tačiau SADM su tuo nesutinka. Anot institucijos, biudžeto išlaidos kaip tik didės.

„Darbuotojui nesant darbe apie keturias dienas per mėnesį, vietoje jo turės būti priimtas kitas darbuotojas, pavyzdžiui, dar vienas mokytojas, socialinis darbuotojas ar pan., arba kiti kartu dirbantys darbuotojai turės pavaduoti nesantį. Todėl padidės jų darbo krūvis arba pailgės darbo laikas, už kuriuos turės būti apmokama. Todėl turi būti paskaičiuotas lėšų poreikis.

Be to, Darbo kodekse suteikus papildomas garantijas tik valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbantiems darbuotojams, bus supriešinta visuomenė dėl nepagrįsto biudžetinio sektoriaus darbuotojų išskyrimo ir privilegijų suteikimo. Taip pat svarstytina ar dėl tokio nepagrįsto vieno sektoriaus išskyrimo nebus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas ir socialinė darna“, – komentavo ministerija.

Taip pat ministerija kritikavo skatinimą kurti šeimų darželius ir kompensuoti 50 proc. atlygį auklėtojams.

Ministerijos pirminiu vertinimu, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką reiktų mokėti ne šeimų darželių auklėtojams, o 0–6 metų amžiaus vaikus auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams.

Be to, ministerija atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jau yra nustatyta pakankamai daug garantijų, šeimos ir profesinio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo srityje Lietuva yra gana pažangi.

„Vaikus auginančioms šeimoms numatytos tėvystės atostogos, gana ilgos vaiko priežiūros atostogos (iki 3 m.), teisė į nemokamas atostogas, ne trumpesnes nei 14 dienų trukmės nemokamas atostogas darbdavys privalo suteikti darbuotojui, auginančiam vaiką iki keturiolikos metų. Taip pat iki 3 mėnesių trukmės nemokamas atostogas vaiko tėvui ar motinai – vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu).

Dar yra numatytas papildomas poilsio laikas darbuotojams, auginantiems vaikus („mamadieniai“ bei „tėvadieniai“). Juos darbdavys privalo suteikti darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų. Suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę.

O auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę“, – vardijo ministerija.