Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) tokį sprendimą priėmė ketvirtadienį, pranešė grupė.
„Teismo sprendimas reiškia, kad pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turės būti paskirta ekspertizė arba reikalavimas bus paliktas nenagrinėtas“, – pranešime teigė „Ignitis grupė“.
Pasak jos, ekspertizės klausimas tokios bylose yra įprasta praktika – grupė jį kėlė nuo proceso pradžios. Grupės vertinimu, anksčiau nustatyta ir su Lietuvos banku suderinta ESO akcijų kaina yra teisinga.
Ginčas su buvusiu smulkiuoju ESO akcininku Vytautu Petru Vaitaičiu prasidėjo 2020 metais, kai jis nesutiko su ESO privalomo akcijų išpirkimo kaina.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai kovą nusprendė, kad ESO 2020 metais privalomai išpirkdama akcijas nustatė teisingą jų kainą. Teismas tuomet atmetė V. P. Vaitaičio skundą dėl jam nepalankaus Vilniaus apygardos teismo sprendimo – teismas 2021 metais netenkino jo reikalavimo vietoj 0,88 euro už vieną turėtą ESO akciją sumokėti 22,57 euro, taip pat priteisti 9 tūkst. eurų neturtinės žalos.
V. P. Vaitaitis šį sprendimą apskundė LAT.
„Ignitis grupė“ 2020 metais nusprendė, kad bendrovių „Ignitis gamyba“ ir ESO smulkieji akcininkai, kurie laikosi 2020 metų kovą pasiekto susitarimo, išsaugos privilegiją įsigyti grupės akcijų pirminio viešo siūlymo (IPO) metu.
Susitarimas numatė, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ smulkieji akcininkai turės pirmumo teisę per IPO įsigyti „Ignitis grupės“ akcijų už sumą, lygią jų valdytą akcijų skaičių padauginus iš išpirkimo kainos ir pridėjus už 2019 metus išmokėtus dividendus.
Su Lietuvos banku suderinta ESO akcijų privalomo išpirkimo kaina buvo 0,88 euro, „Ignitis gamybos“ – 0,64 euro.
