Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinio tinklo asmeninė paskyroje pasidalijo įrašu apie kylančias būstų kainas Baltijos pajūryje. Jis atkreipia dėmesį, kad kainos Lietuvos kurortuose jau viršija esančias Venecijoje ir kituose Europos kurortuose, tačiau kokybės skirtumas – neabejotinas.
Nemaža dalis žmonių siekia skirti pirmąsias santaupas būstui įsigyti. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis lygina investicijas į kurorto nekilnojamąjį turtą su fantazijos trūkumu.
Kainos neatitinka kokybės
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metų antrą ketvirtį palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, Lietuvoje būsto kainos išaugo 13,3 proc.
Tačiau pajūrio regione kainų šoktelėjimas per dvejus metus dar didesnis – tiek Neringoje, tiek Palangoje jis siekė 60 proc. Palangoje būsto kainos dabar yra didesnės nei Vilniuje, Rygoje ir Taline, pastebi ekonomistas.
Ž. Mauricas kaip pavyzdį pateikė „apartamentų“ skelbimą Nidoje. Jame yra nurodyta, kad vieną kambarį turintis ir labiau studijos tipo butą primenantis būstas turi naują dušo kabiną, kuri patrauklumo nelabai suteikia.
Buto, kuris nėra nei didelis (42 kv. metrų ploto), nei prabangus, kaina siekia 360 tūkst. eurų. Ji yra didesnė nei kai kuriuose populiariuose Europos turizmo miestuose.
„8441 eurų už kv. metrą kaina galbūt yra kiek didoka „vieno kambario apartamentui“ Nidoje, nes Venecijoje, Santorino saloje, Barselonoje, Dubrovnike ar Visbyje (visi šie miestai įrašyti į UNESCO paveldą, o turizmo sezonas juose tęsiasi praktiškai visus metus) būsto kainos centrinėse miesto dalyse siekia apie 3–7 tūkst. už kv. metrą“, – rašė Ž. Mauricas.
Anot jo, pakilus būstų kainoms pas mus, vis populiaresni tampa kurortai Latvijoje. Joje užfiksuotas mažiausias būsto kainų kilimas iš Baltijos šalių. Pavyzdžiui, Jūrmaloje apartamentų kainos siekia 2–4 tūkst. eurų už kv. metrą.
„Ne tik kuklesni Latvijos kurortai, tokie kaip Liepoja ar Ventspilis, bet ir pati Jūrmala dabar atrodo pigi, palyginti su Palanga, nekalbant jau apie Nidą“, – teigė Ž. Mauricas.
Pajūryje kainas kelia investuotojai
Saulius Vagonis teigė, kad kainų kilimas stipriau palietė pajūrio regioną. Penkiuose didžiuosiuose miestuose šiemet kainos pakilo apie 20 proc., o Nidoje ir Palangoje prašomų kainų kilimas siekia beveik 40 proc.
„Didelė dalis Lietuvos gyventojų turi lūkesčių, kad nekilnojamojo turto kainos labiau nebemažės, o kils. Viena iš pirkėjų baimių yra tai, kad jų pirmos santaupos gali nuvertėti. Vadinasi, nemaža dalis žmonių ieško, kur būtų galima investuoti į nekilnojamą turtą,“ – pasakojo S. Vagonis.
Investicijas į pajūrį S. Vagonis vadina fantazijos trūkumu. Jo nuomone, mažesniuose miestuose gyvenantys žmonės galvoja, kad investuoti į nekilnojamąjį turtą reikia kažkur patikimiau nei į savo mažą miestelį. Tuomet pasirinkimo variantais lieka pajūris arba sostinė.
„Mano supratimu, nemažai pinigų atkeliauja iš tų pirkėjų, kurie Palangoje ar Nidoje negyvena ir nesiruošia gyventi, tačiau nori dėti pinigus ir nesugalvoja geresnio sprendimo kaip investuoti į kurortą. Kainos čia kyla, galbūt dar yra tokia mintis, kad jeigu kas nepavyks, pats ten pagyvensiu ar panuomosiu. Vadinasi, labai daug žmonių pajamų krypsta į pajūrį, kuo ir naudojasi turto pardavėjai,“ – teigė departamento vadovas.
Tačiau išaugusių kainų S. Vagonis nevadina kainų burbulu. Jis mano, kad tai yra perkamąja galia pagrįstas pardavimo kainų kilimas, kuris yra adekvatus nuomos kainoms.
„Kurortuose dominuoja investuotojai, ten nedaug pirkėjų perka būstą savo poreikiams. Dėl to labai sudėtinga suprasti, kiek tų investuotojų dar yra ir kiek bus kitais metais pasiryžusių sumokėti tokias sumas“, – pasakojo. S. Vagonis.
Jis prognozuoja, kad kainos nenusileis tokiu greičiu, kokiu pakilo, tačiau augimas jau turėtų sustoti. Jis neneigia ir kainų mažėjimo, tačiau abejoja, kad kainos grįš į tokias ribas, kokios buvo prieš pusmetį ar metus.
Butų rinkoje vis dar yra matomas augimas. Registrų centro duomenimis, šiemet Lietuvoje įregistruota 29,3 tūkst. butų pardavimų, t. y. 27 proc. daugiau nei per devynis 2020 metų mėnesius.
„Didesnis ar mažesnis augimas stebimas visuose šalies didmiesčiuose, taip pat pirkėjams patraukliose kurortinėse savivaldybėse. Ateityje bus įdomu stebėti, kaip pirkėjų ir pardavėjų elgesį koreguos neseniai Lietuvos banko pasiūlytos priemonės, susijusios su būsto kreditavimu,“ – kalbėjo Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.
