„Praktika rodo, jog Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Kartu neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.
Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 procentai.
Todėl, pasak ministerijos, įstatymo projektu siūloma įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant paskolos sutartį, pasiūlyti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma, kaip siūloma šiuo metu.
Taip pat siūloma nustatyti, kad, jeigu kredito davėjas negalės pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, tokiu atveju kredito davėjas privalės pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios kredito palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu.
Įpareigojimas atsirastų tik tiems kredito davėjams, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų – didiesiems rinkos dalyviams, pajėgiems apsidrausti nuo su produktu susijusios finansinės rizikos rinkoje, rašoma Finansų ministerijos pranešime.
Be to, kredito davėjus siūloma įpareigoti periodiškai Lietuvos banko interneto svetainėje pateikti duomenis apie kredito sutartims taikomą vidutinę kredito palūkanų normą, bendrą kredito kainą ir bendro pobūdžio informaciją apie kredito refinansavimą.
Visuomenė Teisės aktų informacinėje sistemoje teikti pastabas projektui galės dešimt darbo dienų nuo jo registravimo.
Įstatymo projektą pateikti svarstyti Seimui planuojama pavasario sesijoje. Numatomas siūlomo pakeitimo įsigaliojimo terminas – 2025 metų gegužės 1 diena.
Šią iniciatyvą Finansų ministerija parengė kartu su Lietuvos banku.
