Apie tai diskutuota trečiadienį vykusioje Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime.
Pristatydama pasiūlymus, kaip būtų galima keisti NT apmokestinimą Lietuvoje, finansų viceministrė Rūta Bilkštytė atkreipė dėmesį, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, pas mus iš turto mokesčių surenkama nedaug pajamų į biudžetą.
Be to, kompetentingos užsienio organizacijos jau ne vienerius metus siūlo mūsų šaliai išplėsti ir padidinti NT apmokestinimą.
R. Bilikšytė pasiūlė keisti tiek komercinės, tiek nekomercinės paskirties NT apmokestinimą.
Pirmu atveju Finansų ministerija siūlo įtraukti į apmokestinimą miško žemę, padidinti mokestį žemės ūkio paskirties žemei, taip pat didinti mokestį apleistam NT.
Pasak viceministrės, kalbant apie gyventojams priklausančio nekomercinio NT apmokestinimo gali būti kelios alternatyvos. Pavyzdžiui, galima tobulinti dabartinį modelį keičiant neapmokestinamąjį slenkstį arba iš esmės keisti dabartinį modelį.
Kaip viena iš naujo apmokestinimo alternatyvų galėtų būti viso nekomercinio NT apmokestinimas (dabar apmokestinama tik jo vertė viršijanti nustatytą sumą) – taip pat ir gyvenamųjų būstų (namų, butų ir kt.).
Tiesa, pagal šią alternatyvą gyvenamajam būstui būtų taikomas mažesnis mokesčio tarifas, o kitam NT (pvz., garažams, sodams, poilsinėms, ūkiniams pastatams ir kt.) – didesnis mokesčio tarifas.
Kita alternatyva – apmokestinamas visas NT, išskyrus vieną gyvenamąjį būstą (nepriklausomai nuo jo vertės), kuriame gyventojai yra registruoti. Tačiau toks apmokestinimas esą būtų socialiai neteisingas, nes brangiausius namus turintys gyventojai išloštų daugiausia.
Trečia R. Bilikšytės pasiūlyta alternatyva – apmokestinti tik tam tikros vertės būstą. Šios vertės kiekvienoje savivaldybėje būtų skirtingos.
Jeigu būtų priimtas bent vienas iš tokių pasiūlymų, daugiau nei 1 euro mokestį, kai mokesčio tarifas būtų nuo 0,01 iki 0,1 proc. NT vertės, per metus mokėtų iki 1,3 mln. šalies gyventojų.
Skaičiuojama, kad apie 28 mln. eurų surinktų mokesčių atitiektų savivaldybėms, kuriose yra apmokestinamas NT.
Įspėja dėl grėsmių savivaldybėse
Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis atkreipė dėmesį, kad daugelio sistemų Lietuvoje neįmanoma sutvarkyti dėl „socialinio popso“.
Esą NT mokestis irgi yra „socialinio popso“ auka – jo surenkama palyginti nedaug ir mokesčio administravimas, matyt, kainuoja tiek pat pinigų, kiek jų surenkama iš mokesčio.
Pasak R. Kuodžio, Lietuva yra gana maža valstybė, tad nevertėtų skirtingose savivaldybėse leisti taikyti skirtingus mokesčio tarifus, nes jos nenorės savo teritorijoje taikyti mažesnius mokesčius nei kaimyninės.
Ekonomisto nuomone, apmokestinti reikėtų absoliučiai visą NT, netaikant išimčių, kurios sudaro prielaidas piktnaudžiauti ir nenaudoti turto efektyviai. Tiesa, tarifai neturėtų būti labai dideli, tačiau mokėtina suma turėtų būti juntama – pavyzdžiui, 100 eurų per metus.
Iš ko mokės pensininkai ir jaunimas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva pripažino, kad dabartinis NT mokestis į biudžetą atneša labai mažai duomenų ir mokesčio administravimas kainuoja.
Ji atkreipė dėmesį, kad NT pats iš savęs nesukuria pajamų. Be to, Lietuvoje yra didžiausia dalis pensininkų, kurie turi nuosavą NT. Jiems kils daug klausimų, kaip sugeneruoti pajamas, kad jie galėtų sumokėti būsimą mokestį.
Panašių problemų, anot instituto vadovės, gali patirti ir jaunimas, kuriam investicijos į būstą kartais atstoja pensijos kaupimą.
E. Leontjeva įspėjo, kad įgyvendinus ministerijos siūlymus, gali atsirasti daug piktnaudžiavimo, visuomenės susiskaidymo.
Ministerijos pristatyti pasiūlymai dar bus toliau aptariami su interesų grupėmis, o vėliau pagal juos bus parengti atitinkamų įstatymų pakeitimų projektai. Planuojama, kad projektai Seimui bus pateikti svarstyti spalį.
