Pasak jos, šiandien sektoriaus įmonių grynasis pelnas siekia vos 0,17 proc., o žiemą pakilus minimaliai algai ir sumažėjus vartojimui gali prasidėti bankrotų banga.
„Dar tokios blogos situacijos nėra buvę. Yra keli pagrindiniai dalykai – tai be saiko keliamas minimalus atlyginimas, kritęs vartojimas, nes žmonės taupo, ir, be abejonės, neadekvačiai padidinti mokesčiai. (...) Realiai verslas, susimokėjęs mokesčius, sumokėjęs „Sodrai“ skolas, kurių dar likę yra nuo pandemijos, pelno nebeturi jokio ir pinigų užsidirbti nebegali“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo E. Šiškauskienė.
„(Šiemet – ELTA) yra 50 paskelbtų bankrotų, dar yra šimtai užregistruotų ir dabar realiai mes laikomės tik tiekėjų dėka, kuriems yra nesumokama laiku už prekes. Kiek tai gali tęstis, turint omeny, kad artėja žiema ir vartojimas dar labiau kris. Realiai yra du keliai – arba bankrotas, arba šešėlis“, – tvirtino ji.
LVRA vadovė tikina, kad maitinimo įstaigas išgelbėtų 9 proc. lengvatinis PVM tarifas – šiuo metu tik 6 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių, tame tarpe ir Lietuva, netaiko lengvatinio PVM šiam sektoriui. Pasak E. Šiškauskienės, sprendimas taikyti PVM lengvatą leistų valstybei surinkti daugiau lėšų į biudžetą per kitus verslo mokamus mokesčius.
„Kai buvo sumažintas PVM, per pelno mokestį, per gyventojų pajamų mokestį (GPM) buvo surinkta daug daugiau mokesčių. Pelno mokesčio (surinkimas – ELTA) buvo išaugęs 161 proc., GPM buvo išaugęs 82 proc. Grįžus prie padidinto PVM visi kiti mokesčiai irgi traukėsi ir rezultate pajamų į biudžetą surinkta mažiau“, – teigė ji.
Maitinimo įstaigos grįžta į šešėlį
E. Šiškauskienė aiškina, kad anksčiau galiojusi PVM lengvata paskatino nemažą dalį įmonių išeiti iš šešėlio ir mokėti mokesčius valstybei.
„Nei vienas verslas nenori dirbti šešėlyje. Kai buvo sumažintas PVM, mes matėme per mokesčių augimą užsiregistravo apie pusantro tūkstančio naujų įmonių per tuos metus. Buvo visiškai akivaizdu, kad verslas skaidrėja, mokesčių daugėja į biudžetą. Buvome pasiekę visišką piką ir tada viskas buvo sugrąžinta į praeitį“, – pasakojo ji.
„Šešėlio tendencija yra tokia, kad jeigu yra nepakeliami mokesčiai, tada vėl prasidės atlyginimai vokeliuose, nes realiai sumokėti visus mokesčius bus fiziškai neįmanoma. Kitaip turi arba sumokėti visus mokesčius ir nesumokėti tiekėjams, arba sumokėti visiems ir skolintis iš bankų. Bankai restoranams ir maitinimo verslui jau kokių 10 metų neskolina, nes tai yra rizikingas sektorius“, – sakė LVRA prezidentė.
Maitinimo sektoriaus atstovė pabrėžia, kad sunkiausiai dabartinę sektoriaus padėtį išgyvena būtent mažesni verslai, kai tuo tarpu didieji prekybos centrai papildomai pelnosi dėl konkurencingesnių kainų, kurias jie gali pasiūlyti.
„Pagal paskutinę statistiką labiausiai pakilo pardavimai prekybos centruose esančiose parduotuvėse. Pažiūrėkite, ir „Rimi“, ir „Maxima“, ir „Lidl“, ir „Aibė“ – visi turi restoranus viduje. Jie gali išeinančius iš galiojimo produktus labai tikslingai panaudoti, paruošdami karštus patiekalus – jiems nereikia aptarnavimo, reikia tik staliukų ir pas juos kyla pardavimai 20 proc.“ – nurodė E. Šiškauskienė.
„Visa Europa jau prieš kovidą buvo sumažinusi (PVM tarifą – ELTA), būtent, kad būtų pagalba smulkiam verslui, kad smulkus verslas išeitų iš šešėlio, kad galėtų išsilaikyti. (...) Galėčiau visą šį periodą įvardinti kaip smulkaus verslo genocidą“, – konstatavo ji.
ELTA primena, kad virš šimto Lietuvos viešbučių ir restoranų atstovų ketvirtadienį protestuoja ragindami sugrąžinti PVM lengvatą maitinimo paslaugoms.
Lietuvoje lengvatinis 9 proc. PVM tarifas iki šių metų sausio galiojo restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms paslaugoms bei išsinešti teikiamam maistui. Tarifas buvo laikinai sumažintas, norint paremti per koronaviruso pandemiją nukentėjusį verslą, o po beveik dviejų su puse metų šiemet sugrąžintas 21 proc. siekiantis PVM.
Lietuvos restoranai dėl panaikintos PVM lengvatos protestavo dar šių metų balandį.
