„Senamiestis yra visiškai miręs“. Tokie ir panašūs pasisakymai girdimi iš verslo atstovų po to, kai Kaune buvo apmokestinas įvažiavimas į senamiestį.
Užsimenama, kad dabar taikoma apmokestinimo tvarka Kaune prisideda prie to, kad dalis verslų ateityje bus priversti arba užverti duris, arba persikelti į kitas miesto dalis, nuomotis patalpas prekybos centrų vietose.
Įvardijo didžiausią problemą
Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad žurnalistės Beatos Nicholson ir jos sesers Odetos Bložienės restoranas „Jurgis ir drakonas“ Kaune visam laikui užveria duris klientams.
Naujienų portalui tv3.lt viena iš restorano įkūrėjų O. Bložienė tąkart sakė, kad sprendimą sustabdyti restorano veiklą paskatino ir įsigaliojusi nauja tvarka Kauno senamiestyje.
„Senamiestis yra visiškai miręs. Kaune pasikeitė klientų srautai, įvažiavimas į senamiestį buvo apmokestintas... Netekome užsakymų išsinešimui, nes į senamiestį pasiimti užsakymų nenori važiuoti nei kurjeriai, nei gyventojai.
Tad pasikeitė apyvartos ir neturime kitos išeities, kaip tik uždaryti restoraną“, – apgailestavo O. Bložienė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad minėto restorano uždarymas taip pat yra galimai susijęs ir su Rotušės aikštės rekonstrukcijos darbais, kurie čia bus vykdomi bent du metus.
„Manau, kad centre ne daug kas gali išlaikyti savo verslą, jei du metus aikštė bus kasinėjama ir remontuojama“, – sakė pašnekovė.
Pasak E. Šiškauskienės, panašu, kad tai yra ne vienintelė problema, dėl kurios nerimauja verslo atstovai.
„Problema yra daugialypė. Viena vertus, jeigu klientai atvažiuoja į restoraną ir ten pabūna valandą ar dvi, susimokama tik už stovėjimo vietą, jokių papildomų mokesčių.
Tačiau problema kyla dėl maisto išvežiotojų, pavežėjų – niekas nenori įvažiuoti, susimokėti taršos mokestį ir išvažiuoti“, – paaiškino ji.
Tuo metu bendrovės „Bolt Food“ generalinis vadovas Lietuvoje Jaagupas Jalakasas pripažįsta, kad dėl pokyčių Kauno senamiestyje kurjeriai maistą išvežioja kitaip.
„Nuo tada, kai Kauno senamiestyje buvo įvesta sumažintos taršos zona ir apmokestintas įvažiavimas automobiliais, per platformą pateiktus užsakymus iš restoranų, esančių šioje zonoje, pristato tik dviračius ar elektrines mikrojudumo priemones (pavyzdžiui, el. dviračius, el. paspirtukus) vairuojantys partneriai kurjeriai.
„Bolt Food“ platformoje kurjeriams, pristatantiems užsakymus dviračiais ar elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis priskiriami užsakymai, kurių pristatymo adresas yra dviejų kilometrų spinduliu“, – teigė pašnekovas.
Bendrovės skaičiavimais, po šių pokyčių iš restoranų, patenkančių į mažos taršos zonos ribas, įvykdoma apie 70 proc. mažiau nei prieš metus.
Pasiūlė dabartinę tvarką keisti
Dalis politikų nepraleido progos ir prieš Seimo rinkimus parengė įstatymo projektą dėl Alternatyviųjų degalų įstatyme esančio straipsnio pakeitimo.
Pasak projekto iniciatoriaus, įvažiavimo į mažos taršos zonas apmokestinimas nesprendžia pagrindinės problemos – oro taršos mažinimo.
„Tie, kas galėtų susimokėti už įvažiavimą į mažos taršos zonas, toliau prisidėtų prie oro taršos didinimo ir diskredituotų mažos taršos zonos idėją.
Palikta galimybė apmokestinti įvažiavimą į mažos taršos zoną pažeistų dalies visuomenės interesą poilsiauti miesto erdvėse, kuriose yra mažiau taršos“, – vardijama įstatymo projekte.
Esą transporto priemonių apmokestinimas mažos taršos zonose taip pat yra ir socialiai neteisingas, nes „diskriminuoja mažesnes pajamas gaunančius asmenis, negalėsiančius susimokėti už įvažiavimą“.
„Siekiant išvengti aplinkosauginių ir socialinių kontraversijų, siūloma numatyti, kad transporto priemonių eismas mažos taršos zonose iš viso negali būti ribojamas apmokestinant į jas įvažiavimą“, – apibendrino idėjų autorius.
Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad mokestinį pokytį jaučia tik tie, kurie centrinėje miesto dalyje važiuoja tranzitu.
„Automobilių apmokestinimas Sumažintos taršos zonoje buvo numatytas dar 2019 metais, Darnaus judumo plane. Tie, kurie atvažiuoja į senamiestį, susimoka už parkavimą, todėl nepajaučia jokio didesnio finansinio pokyčio. Pokytį pajaučia tik važiuojantieji tranzitu“, – kalbėjo M. Matusevičius.
Pasak jo, nuo rugpjūčio veikianti 2 eurų mokestinė rinkliava miesto centrinėje jau dabar leidžia fiksuoti teigiamus rezultatus.
„Tranzitas sumažėjo maždaug 25 procentais. Tai natūraliai reiškia mažesnę taršą, triukšmą ir nebe tokį intensyvų eismą siaurose gatvelėse, ko ir siekta miesto Darnaus judumo plane.Kauno savivaldybė palaiko dialogą ir su verslininkais, besinaudojančiais kurjerių ir pavežėjų paslaugomis.
Atsižvelgiant į prašymus, dar rugpjūtį abipus senamiesčio įrengtos papildomos vietos nemokamam 15 minučių sustojimui. Manome, kad savivaldybėms turi būti palikta teisė pačioms spręsti, kaip mažinti automobilių tranzitą mieste“, – vertino savivaldybės atstovas M. Matusevičius.
Susisiekimo ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare taip pat paaiškino, kad šiuo metu savivaldybių atstovai turi vadovautis ministerijos pateiktomis rekomendacijomis.
„Vis dėlto, šios rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo teisiškai savivaldybių tarybos pilna apimti vadovautis neprivalo.
Galima teigti, kad savivaldybių tarybos turi laisvės nustatyti mažos taršos zonas, tačiau jos turi būti derinamos su Susisiekimo ministerija tam, kad būtų išvengta butaforinių mažos taršos zonų ar neatitikimų egzistuojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams“, – sakoma komentare.
Padidino kainas
Mažos taršos zona apima Kauno teritoriją prie Nemuno ir Neries santakos, ribojasi su Šv. Gertrūdos, Gimnazijos, Birštono gatvėmis bei Karaliaus Mindaugo prospektu.
Į zoną įtrauktos mažesnės senamiesčio gatvės: M. Valančiaus, A. Jakšto, M. Daukšos, Kumelių, išskyrus A. Mapu ir dalį Karaliaus Mindaugo prospekto prie Vytauto bažnyčios, kur veikia ugdymo įstaigos.
Pateikę prašymą, nuo rinkliavos atleidžiami nekilnojamąjį turtą mažos taršos zonoje valdantys fiziniai ir juridiniai asmenys: turintys nesuformuotą sklypą – po vieną leidimą, suformuotą sklypą su parkavimo vietomis – tiek leidimų, kiek yra parkavimo vietų.
Rinkliava taip pat netaikoma gyvenamąją vietą zonoje deklaravusiems asmenims, savivaldybės įmonėms ir rangovams, neįgaliesiems, miesto renginių organizatoriams, elektromobilių vairuotojams, specialiosioms tarnyboms.
Taksi, pavežėjų ir dalijimosi platformų automobiliai į išimčių sąrašą nepatenka. Kai kurie iš šių paslaugų teikėjų BNS anksčiau sakė jau padidinę kainas arba nustatę naujus mokesčius, kiti teigė neatmetantys galimybės, kad jų paslaugų kainos dėl mažos taršos zonos rinkliavos ateityje didės.
Paslaugos už maisto išvežiojimą į namus atsakingos bendrovės „Wolt“ bendrovės atstovai anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad kompensacija už įvažiavimą į miesto centrinę dalį kurjeriams nebus mokama, o darbuotojai esą patys galės nuspręsti – priimti užsakymą ar jį atmesti.
Dar yra neapsisprendusių miestų
Dėl mažos taršos zonų atsiradimo kol kas nėra apsisprendusi ne tik Klaipėda, bet taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybė.
„Šiuo metu dar rengiamas mažos taršos zonos Vilniaus savivaldybėje įvedimo planas, vėliau jis bus teikiamas svarstyti Tarybai, kuri be kita ko turės nuspręsti ir dėl priemonių, kaip bus reguliuojamas taršių automobilių eismas.
Rengiant zonos įvedimo ir veikimo planą, remiamasi Susisiekimo ministerijos parengtomis mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijomis, taip pat vertinama kitų šalių praktika. Siekiama, kad zonos taikymas būtų veiksmingas ir kartu sąžiningas vilniečiams ir miesto svečiams“, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas.
Susisiekimo ministerijos atstovai gyventojams primena, kad mažos taršos zonų idėja įgyvendinama remiantis tiek Europos Sąjungos rekomendacijomis, tiek ir kitų valstybių praktika.
Susiekimo ministerijos žiniomis, šiuo metu mažos taršos zonos nustatytos ir įgyvendinamos kiek daugiau nei 250 miestų iš 16 Europos šalių (įskaitant Lietuvą).
Pavyzdžiui, Londone veikia viena iš griežčiausių mažos taršos zonų pasaulyje. Ji apima visą Londono teritoriją ir veikia visą parą, septynias dienas per savaitę. Transporto priemonės, kurios neatitinka iškeltų reikalavimų, privalo mokėti dienos mokestį, kuris šiuo metu siekia 12,50 svaro sterlingo lengviesiems automobiliams ir 100 svarų sterlingų sunkesnėms transporto priemonėms.
Tuo metu Briuselyje, kur visa miesto teritorija patenka į mažos taršos zoną, tvarka gana panaši į Londono.
„Briuselyje jau 2030 m. visoms transporto priemonėms su dyzeliniu vidaus degimo variklius bus privalo mokėti įvažiavimo mokestį, o 2035 m. ta pati taisyklė galios ir su benzininiu vidaus degimo varikliu varomoms transporto priemonėms. tiek Londonas, tiek Briuselis numato gana panašias išimtis transporto priemonėms, kaip kad numatyta ir Susisiekimo ministerijos Lietuvoje parengtose Mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijose“, – teigiama ministerijos komentare.
Be to, kaimyninėje Lenkijoje, Varšuvoje, šiemet liepos 1 d. pirmą kartą nubrėžtos mažos taršos zonų ribos. Varšuvoje zoną sudaro 37 kvadratinių kilometrų ploto centrinė teritorija, apimanti 7 proc. miesto.Tai pirmoji tokia zona Lenkijoje ir viena pirmųjų Rytų Europoje.
