Lietuvos apeliacinis teismas vasario 23 dieną pakeitė ankstesnį savo sprendimą ir paliko nepakeistą 2020 metų sausį Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą, pagal kurį ESO „Vilniaus energijai“ turi sumokėti 2,26 mln. eurų. Teismas tuomet pripažino, kad „Vilniaus energija“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu.
„Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės patirtų nuostolių, atsiradusių diskriminuojant ieškovę kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu 2014–2015 metais, faktu bei dydžiu, pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė nuostolių dydį“, – teigiama Apeliacinio teismo nutartyje.
Apeliacinis teismas 2020 metų birželį buvo pakeitęs apygardos teismo sprendimą – tuomet jis atmetė „Vilniaus energijos“ ieškinį ir pripažino, kad ESO nediskriminavo „Vilniaus energijos“, todėl neturi atlyginti nuostolių.
Vis dėlto 2021 metų gegužę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pripažino, kad ESO 2014–2015 metais diskriminavo „Vilniaus energiją“, ir panaikino dalį Apeliacinio teismo 2020 metų birželio nutarties.
Ginčas kilo dėl to, kad ESO (tuomet „Lesto“) 2014–2015 metais supirkdama elektrą iš viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) teikusių gamintojų ir balansavimo paslaugos tiekėjų galėjo diskriminuoti „Vilniaus energiją“.
„Vilniaus energijos“ teigimu, ESO nepateikė jokių duomenų, iš ko ir už kokią kainą pirko balansavimo elektrą, todėl jos tiekėja galėjo būti su ja susijusi įmonė, o kaina – didesnė nei perkant iš „Vilniaus energijos“. Be to, anot „Vilniaus energijos“, ESO iš kitų VIAP gamintojų įsigijo daugiau elektros nei numatyta sutartyse, sumokant didesnę kainą nei „Vilniaus energijai“.
Tuometinei „Lesto“ 2014-2015 metais vadovavo Aidas Ignatavičius, „Lietuvos energijos gamybai“ – Juozas Bartlingas, o abiejų įmonių akcininkei „Lietuvos energijai“ – Dalius Misiūnas.
Teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama LAT.
ESO atstovas BNS Paulius Kalmantas teigė, jog bendrovė šiuo metu vertina galimybę skųsti teismo sprendimą.
„Pirminiu ESO vertinimu, priimta nutartis yra neteisinga, priimta pažeidžiant tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl šiuo metu yra vertinama galimybė dėl priimtos nutarties teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui“, – BNS teigė P. Kalmantas.
