Europos Komisija ketina pristatyti naują veiksmų planą sektoriui, kuris – nepaisant to, kad suryja trečdalį bloko biudžeto – jau seniai piktinasi liberaliu Briuselio požiūriu į prekybą.
Praėjusiais metais ūkininkų protestai tęsėsi ištisus mėnesius: pasipiktinę reguliavimo našta, sumažėjusiomis pajamomis ir, jų manymu, nesąžininga mažiau reguliuojamų užsienio varžovų konkurencija, jie svaidė kiaušinius, purškė mėšlą ir blokavo Belgijos sostinės gatves.
Po konsultacijų su ūkininkų lobistais ir aplinkosaugos nevyriausybinėmis organizacijomis, „Žemės ūkio ir maisto vizija“ žada spręsti bent kai kurias iš šių problemų.
Siekdama užtikrinti, kad žemės ūkio sektorius „neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje“, Komisija sieks „labiau suderinti importuojamiems produktams taikomus gamybos standartus“, teigiama teksto projekte.
Briuselis ypač atidžiai stebės, kad „patys pavojingiausi pesticidai, uždrausti ES dėl sveikatos ir aplinkosaugos priežasčių“, nepatektų atgal į Europą „per importuojamus produktus“.
Projekte nenurodomas nei šio tikslo įgyvendinimo terminas, nei kokiems produktams ar šalims tai būtų taikoma.
„Pirmoji šios vizijos misija – sumažinti įtampą ir nuraminti visas šalis“, – teigė Lucas Vernetas iš analitinio centro „Farm Europe“, pažymėdamas, kad tekstas yra „ypatingai atsargus“.
Galimybė uždrausti tam tikrą importą gali pakurstyti pasipiktinimą užsienyje, ypač prekybos konflikto kontekste.
„Financial Times“ šią savaitę pranešė, kad JAV pasėliai, tokie kaip sojų pupelės, gali tapti taikiniu po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė muitus, galinčius smogti europiniam eksportui.
Europos ūkininkai taip pat nerimavo dėl prekybos susitarimo su Lotynų Amerikos „Mercosur“, kurį Komisija pasirašė gruodį.
„Paradigmos pokytis“
Dokumento projekte taip pat žadama reformuoti ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), mažinti biurokratiją ir nukreipti milžiniškas subsidijas tiems ūkininkams, kuriems jų reikia labiausiai.
Tai leidžia manyti, kad Briuselis atsisakys dabartinės sistemos, pagal kurią finansinė parama apskaičiuojama atsižvelgiant į ūkio dydį ir yra palanki stambiems žemės savininkams.
„Tai labai svarbu, – sakė aktyvistus vienijančio Europos aplinkos biuro atstovė Celia Nyssens-James, pažymėdama, kad dabar liūto dalis atitenka mažumai ūkininkų, kuriems tų lėšų „nebūtinai reikia“. – Tai paradigmos pokytis.“
ES subsidijuoja ūkininkavimą siekdama užtikrinti, kad būtų pagaminama pakankamai maisto už prieinamą kainą, o ūkininkams atlyginama už rūpinimąsi gamta. Tos subsidijos milžiniškos ir itin vertinamos žemės ūkio šalyse – Prancūzijoje, Airijoje ir Rytų Europoje, kur ūkininkai turi stiprią politinę įtaką.
ES biudžete 2021–2027 m. žemės ūkiui buvo numatyta apie 387 mlrd. eurų.
Derybos dėl kito BŽŪP etapo 2028–2034 m. bus viena jautriausių temų per antrąją ES vadovės Ursulos von der Leyen kadenciją, prasidėjusią gruodį.
Apžvalgoje planuojama daugiau lėšų skirti jauniesiems ūkininkams, taip pat tiems, kurie prisideda prie aplinkos apsaugos arba dirba vietovėse, kuriose esama „gamtinių kliūčių“.
Dokumente nepateikta jokios informacijos, kaip galėtų veikti naujoji sistema.
Taip pat numatoma supaprastinti smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų galimybes gauti finansavimą optimizuojant „kontrolę ir sąlygas“.
Be to, 27 valstybių blokas raginamas mažinti „priklausomybę“ ir įvairinti tiekimo grandines. Ypač didelį susirūpinimą kelia trąšų importas iš Rusijos.
Bloko duomenimis, 2023 m. žemės ūkio indėlis į ES BVP sudarė 1,3 proc. Europos žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje dirbo 30 mln. žmonių, o tai sudarė 15 proc. visų ES darbo vietų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
