„Prie magistralinio dujotiekio, atsiprašau, bet neprikiš nagų jokia įmonė, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Defektus šalins tik tokia įmonė, kuri nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui“, – interviu portalui „15min“ antradienį teigė „Epso-G“ atitikties ir rizikų valdymo direktorius Romas Zienka.
Tai jis teigė „Amber Grid“ pareiškus pretenziją pagrindinei GIPL rangovei „Alvorai“ dėl dujotiekyje sumontuotų rusiškų jungiamųjų alkūnių.
„Su jais („Alvora“ – BNS) ir toliau turi būti dirbama dėl jų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Kas šalins defektus fiziškai – aš tik tiek galiu pasakyti – tik tie, kas nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams“, – kalbėjo „Epso-G“ atstovas.
Anot R. Zienkos, sprendimas, kas šalins dujotiekio defektus, bus priimtas „Alvorai“ pateikus atsakymą apie planuojamą defektų šalinimą, taip pat gavus atsakymą iš vyriausybinės strateginius sandorius tikrinančios komisijos apie įmonės atitiktį nacionaliniam saugumui.
Pernai ši komisija ir Vyriausybė „Alvorą“ jau buvo pripažinusios kaip neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų.
„Tada ir spręsime klausimą – ar jūs, „Alvora“, galite prieiti prie nacionaliniam saugumui svarbaus įrenginio, šiuo atveju magistralinio dujotiekio GIPL“, – pridūrė „Epso-G“ atstovas.
Apie „Amber Grid“ pretenziją „Alvorai“ sekmadienį pranešė „15min“. Pirmadienį tai patvirtino ir „Amber Grid“.
Rusiškos kilmės alkūnių dujotiekyje yra apie pusantro šimto, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų. „Alvora“ iki šiol neatskleidžia jų gamintojų – anot įmonės, „Amber Grid“ pretenzijoje kalbama tik apie dokumentų tinkamumą.
Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis dar 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Tuomet „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.
Įtariama, kad būtent tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema – „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.
