Pasak portalo, tai rodo, kad „Amber Grid“ rengiasi keisti abejonių sukėlusias detales.
Dėl konfidencialumo pretenzija nėra viešinama, tačiau įmonių susirašinėjimas atskleidžia, kad pretenzija susijusi būtent su jungiamosiomis alkūnėmis, apie kurių galimą rusišką kilmę valstybės valdoma „Amber Grid“ informuota dar 2021-aisiais. „Alvoros“ reikalauta pateikti detalių kilmę ir kokybę pagrindžiančius dokumentus.
Tuo pačiu „Amber Grid“ paprašė banko pratęsti projektui suteiktos garantijos galiojimą iki liepos ir ketina ja pasinaudoti. Bendra garantijos vertė siekia 7 mln. eurų.
„Tai galim patvirtint tą, kad „Amber Grid“ kreipėsi į banką, kad būtų pratęsta garantija, nes buvo nustatyti tam tikri defektai. Kadangi buvo nustatyti defektai, apie tuos defektus taip pat buvo informuota ir „Alvora“. Ir paprašyta pateikti pasiūlymus, kaip tie defektai būtų pašalinti“, – portalui sakė „Amber Grid“ patronuojančios įmonės „EPSO-G“ atitikties ir rizikų valdymo direktorius Romas Zienka.
„Kadangi banko garantija eina į pabaigą (vienos garantijos dalies terminas baigiasi kovo 31 d. - red.), buvo kreiptasi į banką, kad būtų garantija pratęsta, bet iš tikrųjų tai jau rodo ketinimus ir poreikį artimiausiu metu pasinaudoti ta bankine garantija“, – teigė jis.
Šios savaitės pabaigoje GIPL stačiusioms rangovėms atsiųstame laiške „Amber Grid“ nurodė, kad „GIPL dujotiekio I-ajame ir II-ajame statybos etapuose buvo nustatytos jungiamosios dujotiekio detalės, kurių sertifikatai, atitinkantys taikytinus reikalavimus, Užsakovui („Amber Grid“-red.) iki šiol nepateikti“. Anot laiško „atsižvelgiant į tai, bendrovei „Alvora“ buvo pateikta pretenzija dėl nustatytų trūkumų pašalinimo, tačiau trūkumai nebuvo pašalinti“.
„15min“ teigia, kad „Amber Grid“ pretenzija „Alvorai“ ir kreipimasis į banką dėl garantijos byloja apie pasirengimą greičiausiai jau neišvengiamam scenarijui – dalies dujotiekio detalių keitimui.
Konkrečiai kiek, kokie defektai nustatyti ir kaip jie gali būti šalinami, valstybės įmonės kol kas neatskleidžia. Tačiau neoficialiai pripažįstama, kad nesulaukus iš „Alvoros“ autentiškų detalių sertifikatų, kito kelio kaip tik keisti detales greičiausiai nebelieka.
Alkūnių, dėl kurių kilmės yra keliami klausimai, dujotiekyje yra apie pusantro šimto. Jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų.
„Alvora“ iki šiol neatskleidžia jungiamųjų detalių gamintojų. Anot įmonės, „Amber Grid“ pretenzijoje kalbama tik apie alkūnių dokumentų tinkamumą.
„Dėl GIPL dujotiekyje sumontuotų jungiamųjų detalių sertifikatų yra vykdoma aktyvi komunikacija su šių detalių gamintojais ir tiekėjais. Jei bus nustatyti bet kokie jungiamųjų detalių dokumentacijos trūkumai, jie bus šalinami sutartyje ir teisės aktuose numatyta tvarka“, – „15min“ nurodė „Alvora“.
„Amber Grid“ teigia, kad nepaisant pretenzijos, atliktos ekspertizės parodė, kad šiuo metu grėsmės saugiai dujotiekio eksploatacijai nėra.
„Tie defektai nėra tokie, dėl kurių reikėtų dabar sakyti, kad turi būti dujotiekis stabdomas, nes jį eksploatuoti yra nesaugu. Tačiau tie defektai yra tokie, kurie turėtų būti pašalinti. Vienareikšmiškai – pašalinti garantiniu įsipareigojimo laikotarpiu“, – sakė R. Zienka.
Jis teigė, kad dėl to „Amber Grid“ ir nepateikė informacijos neplaninį įmonės patikrinimą atliekančiai ir pasisakyti dėl GIPL saugumo turinčiai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT).
„Jeigu būtumėm gavę informacijos, kad defektai yra tokio lygio, kad objektas yra nesaugus, tai būtumėm tokią informaciją VERT pateikę. Kadangi minėjau, kad nebuvo nustatyti tokio lygio defektai, tai nėra pranešimo dalyko, nėra ką sakyt“, – aiškino R. Zienka.
BNS primena, kad apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis dar 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius.
Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.
Įtariama, kad būtent tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti pernai gegužės 1 dieną.
