„Populiariausi darbai tarp studentų yra tie, kurie nereikalauja aukštos kvalifikacijos ir didelės darbo patirties. Vienas iš tokių – prekyba, kur suteikiama galimybė derinti darbą su studijomis, dirbti vakarais bei savaitgaliais, kita sritis – klientų aptarnavimas“, – pasakoja „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Daugiausia dirba aptarnavimo srityje
Specialistė tikina, kad studentai vis dar dažnai renkasi padavėjų ar barmenų pozicijas, kurias užimant galima lengviau derinti darbą su studijomis bei dirbti nepilnu etatu. Moters teigimu, vis daugiau studentų renkasi dirbti skambučių centruose, kuriuose klientus aptarnauja telefonu arba atsakydami į laiškus.
Tokį darbą klientų aptarnavimo srityje pasirinko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto III kurso studentas Rėjus Martišius. Vaikinas tikina, kad toks darbas ne tik lengvai suderinamas su studijomis, bet ir gerai apmokamas.
„Šiuo metu panašaus pobūdžio darbas yra sąlyginai gerai apmokamas studentui, o man patinka bendrauti su žmonėmis. Taip pat turiu patirties iš anksčiau, kuri ir paskatino rinktis tokią poziciją“, – tikina R. Martišius.
R. Karavaitienė priduria, jog šiuo metu vis labiau populiarėja socialinių tinklų, elektroninių parduotuvių bei tekstų rašytojų pozicijos tarp studentų, kurios taip pat nereikalauja pilno etato bei darbo kontaktiniu būdu.
Studentai kelia aukštesnius reikalavimus
„Reikalavimus jie turi aiškius, gan drąsiai žengia į darbo rinką, žino, ko nori, moka derėtis ir yra atkaklesni, o tai yra sveikintina. Praėjusi karta buvo linkusi prisitaikyti, o naujoji karta gali už save pakovoti. Studentai rinkdamiesi darbą atsižvelgia ir į tai, kad įmonėje būtų tobulėjimo galimybės, darbas turėtų vertę ir prasmę. Naujoji karta ateina su kitu požiūriu į darbą“, – tikina R. Karavaitienė.
Jai antrina ir personalo atrankos įmonės vadovas Karolis Blaževičius. Jo nuomone, šiuolaikinis jaunimas yra kiek išrankesnis darbui, tačiau pasvertai kelia jam aukštesnius reikalavimus.
„Anksčiau studentų amžius buvo tapatinamas su pagalbiniais darbais, tačiau dabar, atsiradus darbams dizaino, informacinių technologijų ir medijų srityje, jauni žmonės gali dirbti gan kvalifikuotus darbus, kiek tai įmanoma suderinti su studijomis“, – priduria K. Blaževičius.
Tai patvirtina ir studentas Rėjus, kuris tikina darbą rinkęsis ne tik pagal atlyginimą, bet keliantis jam ir daugiau kriterijų: „Tai yra paprasti reikalavimai – kad darbe būtų sveika darbo atmosfera, kad darbas atitiktų pajamų lūkesčius ir kad jį pavyktų suderinti su studijomis“.
Karolis Blaževičius taip pat priduria, jog šiais laikais studentai vertina ir karjeros galimybes rinkdamiesi darbovietę.
„Labiausiai studentai ieškodami darbo atsižvelgia į darbo lankstumą ir perspektyvą, ir aš linkiu į tai atsižvelgti. Jie labiau žiūri į kompaniją, perspektyvą joje, darbuotojų sėkmės istorijas. Tas atlyginimas niekada nebūna sveriantis faktorius, dažniausiai Lietuvoje jis būna pakankamas pragyventi studentui“, – pabrėžia ekspertas.
Taip pat Vilniaus universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus konsultantė Rusnė Kuliešiūtė tikina, kad šiuo metu yra pakitusi lojalaus darbuotojo sąvoka, o studentai daug drąsiau keičia darbus ir ieško tinkamo varianto.
„Jaunoji karta yra linkusi drąsiau keisti darbus, ypač privačiame sektoriuje, jei jaučia, kad dabartinė darbovietė neatitinka jų lūkesčių – vertybių, galimybės augti, įvairovės, tempo, ar kitų svarbių norų“, – pabrėžia R. Kuliešiūtė.
R. Karvaitienės skaičiavimu, pilnu etatu dirbantis studentas Lietuvoje gali uždirbti vidutiniškai nuo 800 iki 1000 eurų.
Darbas iš namų pakoregavo rinką
„Dabar nuotolinio darbo galimybės yra pažengusios tiek, kad studentai gali dirbti puse etato studijų metu netgi tarptautinėje kompanijoje“, – tikina „Indigroup“ vykdomasis partneris Karolis Blaževičius. Vadovas priduria, jog tai atvėrė duris studentams įsilieti į tarptautinę darbo rinką, o darbdaviams sukėlė konkurenciją dėl gerų specialistų.
Jam pritaria ir „CV-Online“ marketingo vadovė R. Karavaitienė. Moteris patvirtina, kad tai ne tik atvėrė duris daugeliui studentų susirasti darbus, bet ir papildė pozicijų sąrašą.
„Nuotolinio darbo galimybė tikrai koreguoja darbo rinką – studentai nori laisvesnio grafiko, kad būtų darbas vykdomas bent hibridiniu būdu. Tokių darbų dabar yra ir didesnis pasirinkimas nei prieš pandemiją. Jei prieš tai buvo kokie 5 proc. darbo pasiūlymų su nuotolinio darbo galimybe, tai šiuo metu jų yra apie 20 proc.”, – pasakoja rinkodaros vadovė.
Vis daugiau dirba pagal specialybę
„Darbų pasirinkimai priklauso ir nuo to, ką jie studijuoja – nuo trečio kurso studentai drąsiai gali dirbti dizaino, IT ar analitikos pozicijose“, – išskiria K. Blaževičius.
„Indgroup“ vykdomojo partnerio teigimu, ieškodami darbo studentai dažnai nebenukrypsta nuo savo studijuojamos srities, o jei nukrypsta, tai daro sąmoningai, siekdami persikvalifikuoti ar gauti didesnes pajamas.
Anot R. Karavaitienės, tikslingiausiai su studijomis susijusio darbo ieško biomedicinos, IT bei inžinerijos studentai.
Politikos mokslų studentas R. Martišius pats kol kas tikina neieškantis darbo pagal specialybę, bet ateityje tokios galimybės neatmeta.
„Kol kas pagal specialybę dirbti neplanuoju, nes išvykstu į studijų mainus, o grįžęs galbūt kažko ieškosiu pagal specialybę, jei dabartinė pozicija man pradės nebepatikti. Nelabai dairausi į viešąjį sektorių, norėčiau dirbti privačiame. Kadangi mano studijos apima daug sričių, yra sunku nuspręsti, kokią poziciją užimti. Galima atlikti praktiką ar įsidarbinti ministerijoje pagal specialybę, bet nežinau, ar tai man patiktų. Dažnu atveju ministerijos ieško praktikantų, o ne darbuotojų“, – aiškina studentas.
VU karjeros centro konsultantės teigimu, vis daugiau studentų stengiasi įsilieti į darbo rinką, o kad tinkamai tai padarytų, dažniau ieško pagalbos.
„Kiekvienais metais vis daugiau VU studentų kreipiasi į karjeros centrą. O mus atranda dėl įvairių klausimų. Dažniausiai pagalbos nori tie studentai, kurie jaučiasi sutrikę dėl savo karjeros, kurie abejoja studijų pasirinkimu. Neretas turi klausimų dėl CV ar motyvacinio laiško rašymo, drąsesni išbando darbo pokalbio simuliaciją“, – apie konsultavimo galimybes pasakoja R. Kuliešiūtė.
Eurostat duomenimis, 2020 metais kiek daugiau nei 18 proc. 15–24 metų amžiaus Europos Sąjungos gyventojų mokėsi ir tuo pat metu dirbo, o pustrečio procento tos pačios amžiaus grupės asmenų buvo besimokantys, bet bedarbiai ir ieškojo darbo studijuodami.
Straipsnio autorė: praktiką atliekanti žurnalistė Milda Čebanauskaitė.
