„Jei recesija vis dėlto įvyks, ji labiau tikėtina Europoje nei JAV“, – teigiama naujausioje Londone įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Capital Economics“ ataskaitoje.
Ataskaitoje nurodomos dvi pagrindinės priežastys, iš kurių pirmoji – paprasta matematika. „Capital Economics“ apskaičiavo, kad potencialus Europos ekonomikos augimo tempas yra apie 1 proc. per metus, o JAV – beveik 2 proc. Tai reiškia, kad Europos ekonomikai nusmukti į recesiją prireiktų kur kas mažiau neigiamų naujienų nei Amerikos ekonomikai.
Antroji Europos problema yra ta, kad ji importuoja daug daugiau prekių nei JAV.
Pavyzdžiui, Vokietija, didžiausios Europos ekonomikos šalis, yra labai priklausoma nuo Rusijos energijos importo. Ji iš Rusijos perka maždaug ketvirtadalį naftos ir du penktadalius gamtinių dujų.
Dėl neseniai Rusijai pritaikytų sankcijų, europiečių padėtis nuolat sunkėja. Taip yra todėl, kad daugelis šalių dabar boikotuoja Rusijos energijos pirkimą, o tai savo ruožtu lėmė, kad naftos ir gamtinių dujų kainos, palyginti su ankstesniais metais, smarkiai išaugo.
Remiantis „TradingEconomics“ surinktais duomenimis, barelis „Brent“ rūšies naftos neseniai kainavo 101 JAV dolerį (94,6 euro), palyginti su 66 JAV doleriais (61,8 euro) tokiu metu pernai. Taip pat Europooje gamtinės dujos neseniai kainavo 90 eurų (96 JAV dolerius) už kilovatvalandę, palyginti su 22 eurais 2021 m. balandžio pabaigoje.
Prisideda ir augančios maisto kainos
Prie infliacijos krizės prisideda ir sparčiai kylančios maisto produktų, kurių daugelis į ES importuojami, kainos.
Šios padidėjusios išlaidos kėsinasi į vartotojų pinigines ir įmonių biudžetus. „Capital“ pranešime prognozuojamos pasekmės paaiškinamos taip:
„Šis realiųjų (pagal infliaciją pakoreguotų) pajamų sumažėjimas yra pagrindinė priežastis, kodėl mūsų Europos komanda mano, kad per pirmuosius tris šių metų ketvirčius euro zonoje gali būti užfiksuotas nedidelis ketvirtinis BVP sumažėjimas.“
Recesija dažnai apibrėžiama kaip du vienas po kito einantys BVP mažėjimo ketvirčiai. Trys ketvirčiai reikštų ilgą ir užsitęsusį nuosmukį. Gera žinia ta, kad „Capital“ nurodo „nedidelį ketvirtinį nuosmukį“, kuris greičiausiai reikštų, kad Europa patiria nedidelę recesiją, o ne gilią recesiją, kuri ištiko pasaulį COVID-19 pandemijos pradžioje.
Tačiau bene įžvalgiausia „Capital“ analizės dalis yra ne tai, kad recesija yra ar jos nėra, o tai, kad pasaulio ekonomika greičiausiai augs daug lėčiau, nei prognozuoja daugelis ekspertų. Ataskaitoje šis klausimas aiškinamas taip:
„Skirtumas tarp to, kai ekonomika du ketvirčius iš eilės patiria nežymų nuosmukį ir todėl atitinka vieną iš recesijos apibrėžimų, ir to, kai ekonomika du ketvirčius iš eilės išlieka nekintanti ir todėl išvengia recesijos, yra nedidelis. Svarbiau yra tai, kad, su ar be recesijos, pagrindinių pasaulio ekonomikų rodikliai greičiausiai bus prastesni, nei dauguma šiuo metu tikisi.“
