Du namų ūkiai – Vilniaus rajone gyvenanti pora ir keturių asmenų šeima iš Šiaulių rajono sutiko dalyvauti eksperimente ir sužinoti, kokį vandenį naudoja kasdien ir kokias nuotekas išleidžia į aplinką. Abiem šeimoms buvo smalsu – ar savo pasirinkimais nekenkia sau ir gamtai. Nė viena šeima šiuo metu neturi fizinės galimybės prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemos.
Nekantrauja sužinoti, kaip yra iš tiesų
„Įsirengę namą ir kartu su kaimynais prisijungę prie bendro gręžinio, kuriuo naudojasi keli namų ūkiai, vežėme vandens mėginį į laboratoriją, tuo metu vanduo buvo geras ir atitiko visus reikalavimus, buvo saugus vartoti. Bet tai kintantys procesai, nežinia, kaip yra dabar“, – pokalbį pradeda Vilniaus rajone, Papiškių kaime, gyvenantis Rolandas Bubnelis.
Jam antrina ir kitas eksperimento dalyvis Šarūnas Mikšys iš Verduliukų kaimo Šiaulių rajone: „Įdomu, kokie bus rezultatai. Turiu pripažinti, prieš kurį laiką kaimynai, kurie vartoja vandenį iš to paties gręžinio, atliko mikrobiologinį tyrimą ir buvo rasta kažkokių bakterijų, dėl to kurį laiką geriame virintą vandenį arba perkame jį iš parduotuvės. Tuo metu specialistai sakė, kad vanduo saugus – bet vis tiek nemalonu tokį gerti, kyla visokių minčių, ypač kai namie yra vaikų“, – teigia pašnekovas.
Be to, abu vyrai tvirtina, kad nuotekų po valymo niekada netyrė – jie pasitiki savo tuo metu saugiais ir reikalavimus atitinkančiais valymo įrenginiais.
Gali jaustis saugūs
Tiek Bubnelių, tiek Mikšių tyrimų rezultatus įvertino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkė dr. Alisa Gricajeva ir Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas.
Pasak mokslų daktarės, Bubnelių namų ūkis gali būti ramūs ir toliau vartoti savo gręžinio vandenį tiek buityje, tiek jį gerti: „Matau iš pateiktų duomenų, kad Bubnelių vartojamas vanduo yra mikrobiologiškai saugus. Jokių žmogaus sveikatai nepalankių pakitimų nėra. Nitrito, nitrato, geležies, amonio, chloridų, sulfato kiekis vandens ėminyje yra normalus“, – nuramina ekspertė.
Aplinkosaugininkas D. Žilėnas tikina, kad Bubnelių namų ūkis gali būti ramus ir dėl nuotekų bei jo poveikio žmogui ir gamtai.
„Peržvelgęs jų tyrimų rezultatus nematau jokių grėsmių. Nuotekos išvalytos tinkamai ir yra saugiai pašalinamos į aplinką. Tad smagu, kad žmonės tvarkingai jas prižiūri“, – džiaugiasi D. Žilėnas.
Reikia išsamesnių tyrimų
Nors ir Mikšių šeimos išvalytoms nuotekoms Aplinkos kokybės departamento specialistas neturi pretenzijų, jos nedaro jokios neigiamos įtakos aplinkai ir žmonėms, valymo įrenginiai funkcionuoja taip, kaip reikia, tačiau dr. A. Gricajeva turi šiokių tokių pastebėjimų dėl jų vandens tyrimo.
„Į akis labiausiai krinta padidintas amonio kiekis, kuris gali siųsti signalą apie padidintą bakteriologinį, fekalinį užterštumą, puvimo procesus, taip pat įspėti apie tai, kad į geriamąjį vandenį galimai patenka trąšos. Rekomenduotina atlikti išsamesnius mikrobiologinius tyrimus vienokioms ar kitokioms bakterijoms nustatyti, kad būtų galima įsitikinti, ar vanduo yra saugus žmogui“, – sako ekspertė ir priduria, kad kiti rodikliai atitinka nustatytas normas. Nitrito, nitrato, geležies, chlorido, sulfato kiekis vandens ėminyje yra normalus.
Jei būtų galimybė – prisijungtų prie centralizuotų sistemų
Nors abiejų dalyvių tyrimų rezultatai yra pakankamai geri, abu pašnekovai sutinka, kad jei būtų galimybė – jungtųsi prie miesto vandentiekio ir centralizuotų nuotekų sistemų.
„Nors šiuo metu vanduo ir nuotekos saugios, švarios, niekada negali žinoti, kaip bus ateityje, reikia investuoti laiko ir pinigų, nuolat tirti, prižiūrėti, valyti įrenginius. Jei būtų galimybė, jungtumėmės prie centralizuotų sistemų – tai palengvintų buitį“, – tvirtina R. Bubnelis.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir Š. Mikšys: „Neturime galimybių prisijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų sistemų, nes iki mūsų nėra atvestų trasų. Jei būtų – žinoma, jungtumėmės. Tai ne tik patogu, bet ir saugu. Kaip matote, mūsų gręžinys greičiausiai yra veikiamas kažkokių išorinių veiksnių, nėra 100 procentų izoliuotas, kažkokios medžiagos patenka, reikia detalesnių tyrimų, o tai – papildomi finansiniai ir laiko kaštai“, – pokalbį baigia eksperimento dalyvis.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
