Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.
Remiantis penkių apklaustų ekonomistų prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, traukėsi 0,8-1,8 proc., o dar vienas teigė, kad nuosmukis siekė 3,2 proc. Tuo metu pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2022 metų ketvirčiu, kai kurių analitikų vertinimu, nuosmukis galėjo siekti 0,2-0,75 procento.
Pramonę gesina silpnėjanti užsienio paklausa
Nepaisant pastaruoju metu demonstruoto ekonomikos atsparumo įvairiems sukrėtimams, analitikai teigia, jog pirmąjį ketvirtį techninės recesijos išvengti nepavyks, o daugiausiai įtakos tam turi dėl silpnėjančios užsienio paklausos lėtėjanti pramonės gamyba.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, prognozavęs 0,8 proc. metinį ir 0,2 proc. ketvirčio BVP nuosmukį teigė, kad dėl padidėjusių energijos prekių bei kitų žaliavų kainų auga gamybos sąnaudos, didėja konkurencija, kurią skatina atsivėrusios pasaulinės gamybos grandinės bei į prieškrizinį lygį grįžę konteinerių transportavimo iš Kinijos kaštai, o mažėjantis būsto rinkos aktyvumas Europoje mažina ir su statybomis susijusių prekių paklausą.
„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė, prognozavusi 1 proc. metinį ir 0,75 proc. ketvirčio nuosmukį teigė, kad dėl kylančių palūkanų normų sumažėjusi gyventojų perkamoji galia visose pagrindinėse užsienio rinkose, todėl smunkant pirkimams mažėja ir gamyba.
„Tą stipriausiai jaučia galutinių vartojimo prekių gamintojai, pavyzdžiui, baldų pramonė. Kadangi visa mūsų gamyba yra stipriai orientuota į pardavimus užsienyje, matomos mažėjančios pramoninės gamybos apimtys. Tai kol kas ne taip stipriai paveikė tik aukštųjų technologijų prekių gamintojus“, – BNS sakė J. Kalendienė.
Didžiausią – 3,2 proc. – BVP nuosmukį per metus prognozavęs ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, jog apdirbamosios gamybos apimtys pirmąjį ketvirtį sumažėjo 10 proc., kovą gamybos kritimą fiksavo 16 pramonės sektorių.
Jis pastebėjo, kad vasarį mažmeninės prekybos apyvarta Švedijoje sumažėjo 9,4 proc. – daugiausiai per visą istoriją. Vartojimo apsukos taip pat mažėjo ir kitose Lietuvai svarbiose Vakarų, ES rinkose.
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, šalies BVP pirmą ketvirtį buvo 1,2 proc. mažesnis negu prieš metus, o per ketvirtį nuosmukis siekė 0,6 procento. Anot jo, pramonė šalies BVP traukė žemyn jau paskutinį 2022 metų ketvirtį.
„Jau skelbta, kad pirmą ketvirtį apdirbamosios gamybos, neįtraukus naftos produktų, produkcijos lyginamosiomis kainomis vertė buvo 9,1 proc. mažesnė negu prieš metus, tačiau neigiama įtaka BVP turėtų būti kiek mažesnė, nes metų pradžioje stipriai augo atsargos, todėl pati gamyba veikiausiai mažėjo kukliau“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Kai kurie analitikai pastebi, kad Lietuvos pastarųjų metų ūkio plėtros palyginamosios bazės kartelė iškelta aukštai ir ją peršokti šiemet būtų labai sudėtinga.
„Ypač, kai daugelis aplinkybių ir sąlygų tiek ūkio viduje, tiek išorėje yra pasikeitusios į blogą pusę: prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir nebeaugantis vidaus vartojimas, nestabilios energetikos nešėjų kainos, stipriai išaugusios kone visų gamybos veiksnių sąnaudos, sumenkęs konkurencingumas, kylančios palūkanų normos ir mažėjantis likvidumas“, – teigė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, prognozavusi 1,8 proc. metinį nuosmukį.
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad kol kas pramonės problemos nėra labai gilios – vis dar sparčiai auga kompiuterinės technikos, elektronikos, transporto priemonių sektoriai, tuo metu labai sumažėjo tik chemijos, naftos produktų, kai kurių metalų dirbinių bei baldų gamyba.
„Daugelis paslaugų sektorių vis dar klesti, pavyzdžiui, reali apyvarta maitinimo įstaigose per metus išaugo daugiau nei dešimtadaliu ir kol kas nerodo išsikvėpimo ženklų; kelionių, renginių organizatoriai turbūt irgi fiksuos rekordines pajamas“, – BNS sakė N. Mačiulis, prognozavęs, kad per metus BVP smuko 1 proc., o per ketvirtį – 0,4 procento.
Jo teigimu, labiausiai tikėtinas scenarijus, kad per sparčiai keliamos palūkanų normos ir griežtėjančios kreditavimo sąlygos sukels dar nemažai ekonominio streso, pakels nedarbo lygį, prislopins atlyginimų augimą ir visai užgesins infliaciją.
„Nenustebčiau jei po metų euro zonoje jau bus kalbama apie defliacijos, o ne infliacijos problemą“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak N. Mačiulio, neigiamos įtakos ekonomikos augimui turėjo ir šiek tiek susitraukusi mažmeninė prekyba, tačiau T. Povilauskas taip pat pastebi, kad prekyba pirmąjį ketvirtį krito mažiau negu baimintasi dėl vis dar sparčiai augusių pajamų, stabilios darbo rinkos ir mažėjusios infliacijos.
Gilios recesijos neleis pasiekti vidaus vartojimas
Kai kurių ekonomistų vertinimu, vidaus vartojimas – prekybos, paslaugų sektoriai – kol kas nejaučia paklausos lėtėjimo, o tai lemia ir padidėjęs minimalus darbo užmokestis, ir situacija darbo rinkoje, ir tai, jog dalyje sričių atlyginimų augimas nesustojo. Visgi lėtėjančios pramonės gamybos apimtys gali paveikti ir vidaus rinką.
„Lietuvos ekonomikai giliau panirti į recesiją neleis atsigaunantis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai“, – komentavo Ž. Mauricas.
A. Izgorodinas pastebėjo, kad pagerėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai bei stipri darbo rinka kol kas kelia vidaus vartojimą į viršų. Stiprius vidaus paklausos rodiklius Lietuvoje palaiko ir žemas gyventojų skolos lygis. Anot jo, pagrindinė rizika vidaus vartojimui yra galimas darbo vietų mažėjimas pramonėje.
„Pramonės sektoriai, kurie pirmauja pagal gamybos apimčių mažėjimo tempus (mediena, baldai, metalų apdirbimas), tuo pat metu yra vieni didžiausių pramonės darbdavių. Pavyzdžiui, 2021 metais medienos ir baldų bei metalo gaminių sektoriuose dirbo trečdalis visų Lietuvos pramonėje užimtų darbuotojų. Jei minėti pramonės sektoriai toliau mažins gamybos apimtis, kyla rizika dėl nedarbo lygio Lietuvoje augimo“, – sakė A. Izgorodinas.
Pasak Ž. Maurico, aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius taip pat turėtų plėstis, nors ir ne taip sparčiai, kaip 2020-2022 metais, o augančios valdžios sektoriaus išlaidos bei beprecedenčiai Europos Sąjungos paramos srautai turėtų palaikyti teigiamą investicijų augimą.
Pastebima, kad būsto rinka taip pat demonstruoja atsparumą – Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų Europos šalių, būsto kainos nekrenta, o sandorių bei paskolų užklausų skaičius išlieka didelis.
„Tai lemia sparčiai augančios gyventojų pajamos, palanki demografinė aplinka, augantis užimtųjų skaičius bei žemas nedarbo lygis“, – sakė Ž. Mauricas.
Anot T. Povilausko, mažėjusias pastatų statybos apimtis atsvėrė didėję inžinerinės statybos darbai. Be to, turėjo augti ir IT, finansų, verslo paslaugų eksportas.
Valstybės duomenų agentūra BVP pirmąjį įvertį skelbs gegužės 2 dieną.
