Esą Europą gali užplūsti pigios prekės iš Kinijos, nes jų tiesiog nebus kur dėti. Pavieniai ekonomistai taip pat prognozuoja, kad tarifų JAV gali atsisakyti dar šiais metais.
Panevėžyje įsikūrusi „Lietkabelio“ bendrovė į JAV tiesiogiai arba per kitus verslus Europoje gabena laidus ir kabelius – daugiau nei trečdalį pagaminamos produkcijos. „Jeigu netiesiogiai ir tiesiogiai, tai yra apie 35 procentus, pakankamai didelė dalis“, – skaičiavo „Lietkabelio“ vadovas Sigitas Gailiūnas.
Visi Lietuvos verslai, kurie siunčia savo prekes tiesiogiai ar per tarpininkus į Jungtines Valstijas, nerimauja. Donaldui Trumpui paskelbus apie 20 procentų tarifą Europos Sąjungos prekėms, ateitis tapo neaiški.
„Jeigu 20 procentų pigesnė produkcija bus pagaminta Amerikoje, tai be abejonės mes su tais mokesčių karais tapsime nekonkurencingi. Tada netenka prasmės eksportuoti“, – teigė S. Gailiūnas.
Nuo Jungtinių Valstijų priklausomi Lietuvos verslai ieško informacijos, kaip reikės prisitaikyti prie naujų sąlygų.
„Mano žiniomis, apie parą laiko Inovacijų agentūros vienas langelis, apie 15 įmonių kreipėsi su savo klausimais, yra karštoji linija Užsienio reikalų ministerijoje, irgi apie 15 įmonių kreipėsi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Nėra pagrindinė eksporto rinka
Dalis verslininkų viliasi, kad muitų karas neįsibėgės. To paties nori ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Muitų karai nepalieka laimėtojų, dažniausiai pralaimi visos pusės. <...> Mano įsitikinimu, geriausias kelias yra derybų kelias, nes derybų keliu galima pasiekti, kad nuostoliai būtų minimalūs. O kad nuostoliai vis dėlto makroekonomikai yra, geriausiai patvirtina rinkų reakcija“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda primena – Jungtinės Valstijos nėra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka. Lietuvos verslas į JAV pernai išsiuntė prekių už beveik 2 milijardus eurų – tai šeštas rezultatas pagal vertę.
Pagal viso Lietuvos eksporto dalį Jungtinėms Valstijoms tenka tik 5 procentai nuo viso eksporto.
„Kaip jūs žinote, mūsų eksportas į Jungtines Valstijas nėra toks ženklus. Dalis prekių yra aukštesnės pridėtinės vertės, kadangi jos yra specifinės ir turi palyginti ribotą konkurenciją, jų kainos galimas išaugimas nereiškia, kad reikšmingai sumažės paklausa joms“, – tikino G. Nausėda.
Prekės užplūs Europą
Verslininkai toliau vardija bėdas, kurios užgrius Europą dėl Jungtinių Valstijų tarifų.
„Turėsime konkuruoti su Kinija, su Indija, su vakarų Europos šalimis dar stipriau, kadangi tai, ką mes eksportuodavome į Amerikos rinką, dabar turėsim ieškoti naujų rinkų, naujų partnerių“, – sakė S. Gailiūnas.
Kita bėda – trečiųjų šalių prekės, kurios keliaus ne į Jungtines Valstijas, o užplūs Europą.
„Visos tos prekės, perteklius tų prekių, kuris anksčiau keliaudavo į didžiausią pasaulio rinką, šiandien dienai atsisuks į Europos Sąjungą. Ką tai reiškia, mažesnėmis kainomis su valstybių subsidijomis jos užplūs Europą. Kažkurį laiką vartotojai labai džiaugsis, bet mūsų klausimas, ar tie vartotojai, kurie dirba ir gali išleisti pinigus, džiaugsis ilgai, kol turės jie darbą“, – kalbėjo Pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Ekonomikos ir inovacijų ministras dar vakar pristatė 20 milijonų eurų pagalbos paketą, kuriuo bus padedama verslui ieškoti naujų rinkų.
„Tam, kad padėtume įmonėms persiorientuoti, rasti naujas rinkas, išlaikyti esamas“, – aiškino L. Savickas.
Prognozuoja, kad tarifus panaikins šiemet
Verslas džiaugiasi greita valdžios reakcija, bet sako, kad pagalbos priemonių verslui reikės daugiau.
„Paskolos lengvatinės tai yra vienas iš tų variantų, kas buvo per pandemiją, bet turime suvokti, kad reikia ieškoti, kaip diversifikuoti rinkas ilgąja prasme“, – sakė V. Janulevičius.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad Jungtinių Valstijų tarifai bus panaikinti dar šiais metais.
„Tarifai bus panaikinti rudenį, nes 2026 metų lapkritį Amerikos laukia svarbūs rinkimai ir Trumpo administracija norės padaryti viską, kad tuos rinkimus laimėtų. Tam reikia ekonomikos ciklo sustiprėjimo“, – teigė „Citadele“ ekonomistas.
Lietuvos bankas anksčiau yra skelbęs, kad Jungtinių Valstijų nustatyti tarifai iš Lietuvos BVP augimo gali atimti nuo 0,3 iki beveik pusantro procento, kas sudaro maždaug milijardą eurų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:



















































































































































































































































