Tokios pozicijos laikosi ir „Žinių radijo“ kalbintas ekonomistas, komunikacijos agentūros „Brandnomika" partneris Aleksandras Izgorodinas. Ekonomistas sako, kad grynųjų pinigų naudojimo ne tik nereikėtų skatinti, o netgi riboti jų prieinamumą.
„Mano nuomone, apskritai reikėtų riboti arba mažinti grynųjų pinigų prieinamumą, šitoje vietoje apskritai nereikėtų užsiimti skatinimu dėl kelių dalykų.
Visų pirma, Lietuva turėtų rūpintis savo tarptautiniu įvaizdžiu. Ir mes matome, kad Skandinavijos šalyse grynųjų pinigų prieinamumas ir jų apyvarta sparčiai traukiasi. Tai šioje vietoje turėtume lygiuotis į lyderius“, – pastebi A. Izgorodinas.
„Antras momentas – Lietuva save pozicionuoja kaip „Fintech“, kaip inovatyvių finansinių paslaugų šalį, todėl jei sakome „a“, turime daryti atitinkamus žingsnius ir sakyti „b“, kad pas mus, tarkime, dominuoja elektroniniai pinigai.
Ir trečias, mano manymu, pats svarbiausias momentas, grynųjų pinigų apyvartos augimas, jis automatiškai skatina perėjimą prie šešėlinės ekonomikos. Tada įmonės gali pradėti mokėti dalį atlyginimo grynais. Bet ar tai yra, ko mes siekiame? Iš įvairių valstybinių reguliatorių, mes kaip tik šiuo metu pakankamą dėmesį skiriame verslui, tam, kad verslas atlyginimus ir atsiskaitymus vykdytų legaliai, tam, kad reguliatorius galėtų tuos atsiskaitymus tikrinti ir stebėti.
Tai šioje vietoje aš sakyčiau, kad valstybės politika yra labiau kontroliuoti verslą, mažinti šešėlinės ekonomikos dinamiką, o iš kitos pusės mes kalbame apie grynųjų pinigų apyvartos padidinimą, tai išties tikslai pakankamai stipriai kertasi. Aš manau, kad valstybė apskritai neturėtų imtis tokio dalyko ir kaip tik turėtų imtis tokių priemonių, kad grynųjų pinigų apyvarta ekonomikoje būtų kuo mažesnė“, – aiškina ekonomistas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad jau netrukus Lietuvoje gali būti įvestas draudimas gyventojams atsiskaityti grynaisiais pinigais, jeigu pirkinio ar paslaugų suma viršys 10 tūkst. eurų sumą.
Apie tai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ prabilo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.
Jo teigimu, taip bus siekiama pažaboti šešėlinės ekonomikos mastą ir įgyvendinti Europos Komisijos (EK) rekomendacijas.
Ribojimas – visoms prekėms ir paslaugoms
„Prieš kelias savaites Europos Komisija pasiūlė visose šalyse nustatyti 10 tūkst. eurų ribą, iki kurios galima būtų atsiskaityti grynais pinigais už prekes ir paslaugas, o viskas, kas būtų virš 10 tūkst. eurų ribos, būtų mokama bankiniu pervedimu“, – aiškino M. Majauskas.
Politiko teigimu, trečiadienį šia tema bus diskutuojama BFK kartu su Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat Finansų ministerijos atstovais. Bent dalis jų, pasak pirmininko palaiko tokį siūlymą.
M. Majausko teigimu, EK siūlo visoms prekėms ir visiems atsiskaitymams nustatyti 10 tūkst. eurų vertės grynųjų atsiskaitymo ribą siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos pavojų.
„Sunku įsivaizduoti, už kokias prekes ar paslaugas žmogui būtina būtų atsiskaitinėti, tarkime, 50 tūkst. eurų grynųjų pinigų apimtimi. Tai, na, kyla klausimas, ar tikrai žmonėms, kas sukaupia ir laiko tokias sumas namuose, tai yra saugu, taip pat, ar buvo sumokėti visi mokesčiai ir ar tikrai grynais pinigais atsiskaitinėti yra patogu.
Tai man atrodo, kad EK 10 tūkst. eurų ribos siūlymas yra racionalus ir vertas diskusijos“, – paaiškina M. Majauskas.
Nėra toks tikras
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai komitete atstovaujantis parlamentaras Valius Ąžuolas tokį pasiūlymą vertino atsargiai.
„Kalbant apie nekilnojamo turto (NT) sektorių ir dideles sumas – gal ir būtų prasmės taip padaryti, bet jei kalbėtume apie absoliutų atsiskaitymą grynais tik iki tam tikro sumos, tai jau būtų sudėtinga, nes reikėtų peržiūrėti ir bankų įkainius, ir visa kita. Tai sumą dar reikėtų išdiskutuoti gerai, kokia ji tokiu atveju turėtų būti“, – tv3.lt portalo laidoje teigė politikas.
M. Majausko siūlymas riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais nėra pirmas toks siūlymas. Dar 2014 m. pabaigoje tuometinė Finansų ministerija siūlė priimti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą.
Tada skirtingiems sandoriams grynaisiais pinigais siūlyta įvesti maksimalią 3 tūkst. arba 5 tūkst. eurų ribą. Toks įstatymas turėjo įsigalioti 2016 m. sausio 1 d.
Vis dėlto tuo metu įstatymo projektas nebuvo priimtas.
