„Tai gali būti traktuojama kaip darbo rinkoje kylančių įtampų lakmuso popierėlis ar ledkalnio viršūnė. Spaudimas kelti atlyginimus yra didelis, bet toli gražu ne visos įmonės turi galimybių kelti darbo užmokesčius“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Manau, kad tokių istorijų galime sulaukti ir daugiau artimiausiu metu, nes tos žirklės tarp spaudimo didinti darbo užmokestį ir kai kurių įmonių vis dar didelių iššūkių siekiant stabilizuoti savo ekonominę situaciją (...) tos įtampos gali būti pakankamai nemažai“, – pridūrė jis.
Tuo metu Lietuvos Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad streikas „Achemoje“ kelia iššūkių tiek pačiai įmonei, tiek visam regionui.
„Kai žmonės eina protestuoti arba streikuoti, be abejo, tokioje įmonėje surasti pakaitalą arba papildomas darbuotojų pajėgas iš tiesų sunku. Šioje vietoje tai sukelia iššūkių tiek pačiai įmonei, tiek patiems darbuotojams, nes natūralu, kad procesai kažkuriuo metu gali strigti. Trečias dalykas – tai yra pačiam regionui. Paprastai dideli gamybos fabrikai turi didelę įtaką viso regiono, kuriame veikia, ekonominei aplinkai“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Kolektyvinė sutartis susijusi su įmonės ekonomine situacija
M. Dubnikovas negalėjo atsakyti, ar kolektyvinė sutartis, kuri yra vienas pagrindinių profsąjungos reikalavimų, išgelbėtų padėtį – tai priklauso nuo įmonės ekonominės situacijos, taip pat nuo sutarties sąlygų.
„Kolektyvinė sutartis gali būti reikalinga, gali būti nereikalinga. Vėlgi, kai yra ką dalinti, tai labai lengvai susitariama. Kai įmonė susiduria su problemomis, darbuotojai būna nepatenkinti ir tada atsiranda kolektyvinių sutarčių projektai, tai veda į nesutarimą“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Tuo metu, pasak Ž. Maurico, kolektyvinė sutartis tarp įmonės ir darbuotojų užtikrintų nuoseklesnį darbo užmokesčio augimą.
„Jeigu darbuotojas žinos, kad jo atlyginimas dirbant tą patį darbą, atliekant tas pačias funkcijas (...) kils tris, keturis ar penkis metus iš eilės po keturis ar penkis procentus, jis galbūt netgi jausis geriau, negu kad iškart pakels (atlyginimą – BNS) dešimt procentų, o vėliau vis tiek yra didžiulė nežinomybė, kas bus po metų ar kitų“, – teigė ekonomistas.
Tačiau, pasak jo, tokie ilgalaikiai įsipareigojimai gali tapti papildomu iššūkiu tiek „Achemai“, tiek kitoms su panašia situacija susiduriančioms įmonėms.
„Infliacija, ypač energetinių kainų šuoliai, tam tikroms įmonėms smogia labai stipriai. Ir joms būtų pakankamai didelis iššūkis įsipareigoti tokiems atlyginimų kėlimams, nes tai galėtų lemti, kad netolimoje ateityje galbūt tektų stabdyti dalį gamybos ar imtis kitų nepopuliarių priemonių“, – teigė Ž. Mauricas.
„Achemos“ darbuotojai antradienį pradėjo neterminuotą streiką, o vienas pagrindinių reikalavimų bendrovės vadovybei – pasirašyti kolektyvinę sutartį.
„Achemos“ darbuotojų profsąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė teigė, kad jame turėtų dalyvauti beveik pusė iš 1,3 tūkst. bendrovės darbuotojų.
Pasak „Achemos“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko, vykstant streikui įmonės neplanuojama stabdyti.
