Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 6 proc. metinė infliacija – dar ne pabaiga.
„Lapkritį, gruodį mes jau matysime ir 7 proc. metinę infliaciją, nes šiai dienai nematau priežasčių, kodėl Europoje ir Lietuvoje turėtų pagerėti situacija dėl infliacijos“, – teigė A.Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, pagrindinė infliaciją didinanti priežastis – tebesitęsianti energetinių išteklių krizė, kuri neturėtų greitai baigtis.
„Kinija pradėjo riboti elektros tiekimą savo gamintojams, todėl Europos pramonė gaus daugiau užsakymų iš vietos klientų, čia padidės energetinių išteklių paklausa, kas dar labiau kels jų kainą Europoje ir atitinkamai kels infliaciją Lietuvoje“, – mano A. Izgorodinas.
Anot jo, kita priežastis, įsukanti infliacijos spiralę, – ekonomikos atsigavimas ir atlyginimų augimas.
„Atlyginimai šiemet Lietuvoje pakils apie 10 proc., tai įmonės realiai neturi kitų išeičių, kaip tik kelti kainas“, – sakė ekonomistas.
„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, infliacija Lietuvoje gali būti žymiai aukštesnė nei kitose euro zonos šalyse, ji gali išlikti ilgesnį laiką.
„Tokiu būdu išaugs grėsmė, kad mes būsim greičiau brangūs nei turtingi ar kokybiški, nes prekių kainos ir darbo užmokestis Lietuvoje kyla pernelyg sparčiai“, – mano Ž. Mauricas.
Ekonomistas prognozuoja, kad iki pavasario šalyje gali įsisukti bendra infliacijos spiralė – brangs ne tik maistas, elektra, dujos, šildymas, bet ir paslaugos.
„Matome, kad auga ne tik maisto produktų ir energetikos šaltinių kainos. Pastaraisiais mėnesiais kyla ir paslaugų kainos. Prie to prisideda ir kovidiniai ribojimai – sumažėjo srautai į didžiuosius prekybos centrus, o mažose parduotuvėse kainos ir taip būna aukštesnės“, – pastebi Ž. Mauricas.
„Sumaišties laikotarpiais dažniausiai laimi pardavėjai, ne pirkėjai“, – pridūrė jis.
Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, transporto, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas.
