Skaitytojai pasiskirstė į dvi grupes: vieni pliekė jaunuolius ir vadino juos tinginiais, o kiti už juos džiaugėsi ir palaikė.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius metus 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo nuo 31,2 proc. iki 27,9 proc.
Tuo metu kitas rodiklis, jaunimo nedarbo lygis, pastarąjį ketvirtį pakilo iki 18,1 proc. ir dabar yra kone dvigubai didesnis nei priešpandeminiais 2018 m., kai šis rodiklis siekė 10,9 proc.
Svarbu nepamiršti, kad įvairių išmokų ir pensijų dydis būtent ir priklauso nuo to, kiek šalies gyventojų dirbs ir uždirbs. Jeigu dirbančių bus mažiau, bus surenkama ir išmokama atitinkamai mažiau pinigų.
Tad ką apie visą tai kalba pats jaunimas ir jų tėvai?
Gyventojai pyksta, kad jaunimas – išlepintas
Komentatoriai dėl jaunuolių nedarbo kaltino jų tėvus, kurie esą remia savo suaugusias atžalas ir paverčia jas „neįgaliomis“.
„Dirbti nenori, tarnauti kariuomenėje nenori. Tik ėsti, tūsintis ir svaigintis“, – rašė Armandas.
Pasak Jovitos, patys užauginome tokią kartą, kuri bijo darbo, nes jiems tai – išnaudojimas.
„Aišku, kad džiaugiasi ši tinginių, socialinių tinklų ir zombių karta. Jie nežino, kas yra darbas, jiems reikia visko greitai, dabar“, – piktinosi Gediminas.
Tuo metu Vaidas įsitikinės, kad pensinis amžius ir yra didinamas dėl to, kad reikia išlaikyti jaunimą.
„Vienas sūnus mokosi, dirba. O kitas toks, kaip čia aprašyta. Jau paruošiau – visas turtas po mirties priklausys pirmajam“, – savo nusivylimo neslėpė Laura.
Kiti tikino, kad jaunimas tiesiog dirba nelegaliai, nemokėdami mokesčių, o visi tik skaičiuoja oficialią statistiką.
„Pirmas jaunimėlio klausimas atėjus pas darbdavį – kiek mokėsite? Parodyk, kad gali darbdaviui sukurti pridėtinę vertę savo gabumais ir darbu.
Jei nepatinka darbdavys, sukurk savo verslą ir mokėk „žaliam“ jaunimėliui be patirties ir noro dirbti ne varganas algas, o tūkstančius“, – rašė Stepas.
Nedirbantį jaunimą palaiko – štai ką sako
Tuo metu Viltė rašė, kad žmonės per darbą pamiršo, kaip atrodo rytai, laisvė, pasaulio grožis ir gamta: „Sistema padarė žmones vergais, kad vaikytųsi popieriukų. Tikroji laimė – ne pinigai! Dirbkit, kam patinka!“
Linas jai pritarė: „Dirbu jau 20 metų viename darbe, bet, kas liūdniausia, nieko gyvenime taip ir nematai: darbą, namus ir gale mėnesio gauni algą, kad išgyventum. Tai jaunimą suprantu.“
Tuo metu Simonas teigė, kad jaunimas tapo protingesnis – nenori arti kaip jautis už kapeikas, visą gyvenimą būti vergu ir numirti be prisiminimų: „Aš džiaugiuosi už jaunimą, kuris sugeba mažai dirbti ir pragyventi.“
Daugelis komentatorių jaunimą gynė teigdami, kad jis nori dirbti, tačiau jį atbaido darbdaviai, kurie jų nepriima į darbą, neišmoka atlyginimų, išnaudoja.
„Darbinausi keletą kartų. Ištisi darbdavių daromi pažeidimai: atleido, nes vasaros sezonas šiemet labai prastas; reikalauja dirbti viršvalandžius.
Net už tai nesugeba sumokėti minimalaus atlyginimo. 40 val. per savaitę – 420 eurų! Na, palaukit – čia Europa ar Afrika?“ – patirtimi dalijosi Dovilė.
„Niekam nelinkėčiau to beviltiškumo ir beprasmybės jausmo po nesėkmingų pokalbių, o kur dar replikos: ką čia veiki, ar nežinai, kokių CV sulaukiame.
Jauni žmonės nori dirbti, uždirbti. Visiems reikia įvertinimo ir pripažinimo. Bet ne visiems pavyksta čia įsitvirtinti, ką liudija ir didžiuliai emigracijos mąstai“, – rašė Rasa.
Junona pritarė, kad gyvenimas yra per trumpas, kad vien tik dirbtum. O Vidas juokavo, kad jaunimas privalo dabar ilsėtis, nes jam teks dirbti iki 90 metų dėl ilginamo pensinio amžiaus.
„Iš darbuotojų darbdaviai tikisi, kad bus jaunas, išsilavinęs, su didele patirtimi, dirbs minimum už du ir tylės. Į darbuotojo mokymus investuoti nenori ir atmeta CV, jei nėra patirties“, – vardijo Giedrė.
Tuo metu Arvydas džiaugėsi, kad jaunimas sugeba išgyventi be vergovės pančių ir yra „šaunuoliai“.
O Vitas paminėjo, kad dabar jauni žmonės internetu uždirba daugiau nei dauguma, baigę aukštąjį: „Tai natūralu, kad sistema panikuoja, kai neveikia taip, kaip turėtų.“
Ką apie jaunimo nedarbą sako specialistai?
Tarptautinės įdarbinimo įmonės „Headex Group“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovas Andrej Pometko pastebi jaunimo įsidarbinimo sumažėjimą, ypač Lietuvoje.
„Nors jie aktyviai reaguoja į darbo pasiūlymus, realiai įsidarbina rečiau. Dažniausiai tai lemia per aukšti lūkesčiai atlygiui, grafikui ar darbo pobūdžiui, kurie nesutampa su jų patirtimi ar gebėjimais.
Daugelis renkasi ilgesnes studijas ar papildomą mokymąsi, dėl to į darbo rinką įsilieja vėliau. Taip pat dažnai nėra apsisprendę, ką nori dirbti, todėl ilgai ieško „sau tinkamos“ pozicijos arba dažnai jas keičia“, – pastebėjimais dalijosi A. Pometko.
Tuo metu į užsienį jaunimas žiūri palankiau – dažnai renkasi nekvalifikuotą darbą vien dėl galimybės greičiau užsidirbti, pakeisti aplinką, pramokti kalbą, net jei sąlygos ten – sunkesnės nei Lietuvoje.
Pasak pašnekovo, jaunimas noriai renkasi sezoninius ar trumpalaikius darbus užsienyje, ypač vasarą, ir dažnai ten vyksta kartu su draugais.
„Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės–Pikčienės teigimu, Lietuvoje jau pastebima tendencija, kai jauni žmonės net nesistengia ieškoti darbo ir neskuba įsikinkyti į istoriškai įprastus „mokslai – darbas – paskola – šeima“ rėmus:
„Kartos keičiasi, keičiasi ir pasirinkimai. Jaunimas išvyksta svetur mokytis, dirbti ir įgyti patirties, pakeliauti po pasaulį. Imasi laikinų darbų, šiek tiek padirba, vėliau registruojasi darbo biržoje ir gauna išmokas, kol vėl įsidarbina. Kitiems padeda tėvai.“
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pareigas laikinai einanti Dalia Jakutavičė paminėjo, kad jauni žmonės nėra linkę leistis žeminami, todėl dažnai keičia darbą, ieško geresnių sąlygų, moka pastovėti už save.
„Jeigu jauni žmonės iš tikrųjų gali leisti sau nedirbti, kai jiems labai daug nemoka, tai labai džiugu, kad yra tokios galimybės pas jaunimą“, – kalbėjo Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
