Daugiau apie tai – naujausiame „Statybų gido“ tinklalaidės epizode.
Kas daro įtaką mikroklimatui?
Rolandas Grikšas, bendrovės „Eko2Šiluma“ vadovas, teigia, kad mikroklimatas kiekviename pastate yra skirtingas. Svarbu net ir tai, kaip pozicionuojamas namas, kokie langai, koks dienos metas ar metų laikas. Pavyzdžiui, jeigu vakare esame svetainėje su dideliais langais, joje mikroklimatas tikrai bus visai kitoks nei ryte.
„Todėl mums reikalinga įranga, kuri užtikrintų komfortišką mikroklimatą bet kuriuo metu. Žiemą juk dažniausiai šildome patalpas, vadinasi, išdžioviname drėgmę. Mūsų kokybiškam gyvenimui drėgmė būtina, vadinasi, iš kažkur reikia paimti tą drėgmę. Čia gali pagelbėti vonios, kurių drėgmę rekuperatoriai gali grąžinti į išsausėjusias patalpas. Gal namie yra drabužių džiovyklė, kuri irgi turi įtakos mikroklimatui. Gal namas stovi šalia vandens telkinio, šalia kurios natūralios drėgmės daugiau. Gal yra medžių, kurių šešėliai irgi svarbūs.
Faktorių tikrai yra daug, o per visus metus kinta sezonai, kurių kiekvienas irgi keičia žaidimo taisykles. Įranga privalo susitvarkyti su šiais visais iššūkiais. Šildymui mes įrengiame radiatorius arba šildančias grindis, tada svarstome apie rekuperatorius. O vasarą ne mažiau svarbu atvėsinti patalpas. Komforto norime visi, o jį užtikrinti reikia ir teisingų sprendimų, ir racionaliai parinktos įrangos. Ir svarbiausia, kad visoje šitoje komandoje tu negali išmesti kažkurio vieno elemento – jo trūkumas tikrai bus juntamas“, – pasakoja patyręs mikroklimato įrangos specialistas R. Grikšas.
Jam pritaria nekilnojamojo turto brokeris Arūnas Adamonis.
„Mes daug dėmesio skiriame vitaminų ar papildų pasirinkimui, atidžiai renkame drabužius vaikams, kad jie neperšaltų, tačiau apie savo kasdienės aplinkos mikroklimatą tikrai retai susimąstome. O juk namuose praleidžiame ypač daug laiko. Kur gyvename, kuo kvėpuojame, kaip miegame – tai ypač svarbu“, – sako NT brokeris.
Kaip gerinti mikroklimatą?
Tad jeigu sprendžiate mikroklimato klausimus, nuo ko derėtų pradėti? Nuvažiuoti į prekybos centrą ir nusipirkti tą įrenginį, kuriam tuo metu taikyta kainos akcija – tikrai ne pats geriausias sprendimas. Kaimyno rekomendacija – irgi ne visada bus tiksli. Dar kažką sužinojus interneto „ekspertų“ forumuose ir pabandžius sujungti į vieną sistemą gaunamas vos ne atvirkštinis rezultatas.
„Esame turėję atvejų, kai klientai skundžiasi, jog name labai sausa. Ir kai apžiūrime visą įrangą, galime tik konstatuoti, jog taip ir turi būti – žmogus pats „pridžiazavo“, įsigijo visai ne tokią įrangą, todėl rezultatas komfortu nekvepia nė iš tolo. Todėl tikrai siūlytume tiems, kas planuoja investicijas šioje srityje, pabendrauti su profesionalais, kad gautumėte rezultatą, tenkinantį užsakovą“, – patirtimi dalijasi R. Grikšas.
Nederėtų pamiršti, kad, pavyzdžiui, arčiau miško esančio namo gyventojams, teks kur kas daugiau žiedadulkių. Ir jos gali užkimšti rekuperacijos sistemos filtrus – filtrus reiks dažniau keisti arba valyti. Gali būti, kad namuose neišvengiamai reikės įrengti oro drėkinimo sistemą – tai irgi šiuolaikiškas sprendimas, leidžiantis užtikrintą komfortišką mikroklimatą. Tokios sistemos būna įvairios, tačiau akivaizdu, kad tai – gana brangiai kainuojanti sistema.
„Bet yra ir kita medalio pusė. Sandariuose šiuolaikiškuose namuose atsiranda perteklinė drėgmė ir pradeda kauptis pelėsis. Ar tikrai optimalus šildymas ir rekuperacija visais atvejais gali išspręsti pelėsio susidarymo problemas?“ – retoriškai klausia A. Adamonis.
Aišku, yra žmonių, kurie savo iniciatyva „uždaro“ ventiliacijos ar rekuperacijos ertmes, groteles, kanalus, kurie nepalieka jokių galimybių ventiliacijai spintose ar kai kuriose kitose patalpose. Pasak R. Grikšo, teisingai suprojektuota šildymo ir vėdinimo sistema tikrai susidorotų su tokiais iššūkiais, tačiau būtina, kad darbus ir sprendimus atliktų profesionalai. Jeigu patys būsto gyventojai „uždaro kelius“ oro srautų judėjimui arba net neįjungia tų įrenginių, kurie yra sumontuoti, tai akivaizdu – neveikianti įranga problemos neišspręs.
Problemą naujakuriai gali pamatyti ir po kelių mėnesių. Pavyzdžiui, statybų metu nespėta išdžiovinti betoninių konstrukcijų, dažai „uždarė“ drėgmės pasitraukimo „kelius“, tada pelėsiui susidaryti pradeda formuotis vos ne tobulos sąlygos. Ventiliacija ir rekuperacija šias bėdas gali išspręsti arba labai stipriai sumažinti.
Beje, pašnekovai akcentuoja ne tik gyvenamąsias patalpas. Ne mažiau svarbu įvertinti, koks mikroklimatas turi būti, pavyzdžiui, garaže. Ką jūs ten planuojate laikyti? Kiek ten turėtų būti laipsnių? Kokia oro drėgmė? O dar viena 8 valandų pamaina mūsų laukia biuruose – koks ten mikroklimatas?
Apie visa tai daugiau sužinokite „Statybų gido“ tinklalaidėje, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Tinklalaidė „Statybų gidas“ – kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt, platformoje TV3 Play ir TV3 televizijos YouTube kanale!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
