Pelningai dirbo 12 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – penki rinkos dalyviai, kurie bendrai patyrė 5,4 mln. eurų nuostolį. Visi nuostolingai dirbantys rinkos dalyviai bankinę veiklą yra pradėję per pastaruosius kelerius metus, todėl jų išlaidos viršija gautas pajamas, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.
Bankų sektoriaus grynosios palūkanų pajamos šiemet sumenko 4,2 proc. iki 382,6 mln. eurų, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos padidėjo 10,2 proc. iki 186,9 tūkst. eurų. Pelno padidėjimui didelę įtaką ir toliau darė paskolų vertės sumažėjimo išlaidų atkūrimas, dėl kurio bankai šiais metais gavo 10,6 mln. eurų pajamų, tuo metu pernai sausį-rugsėjį bankai buvo patyrę 48,2 mln. eurų vertės sumažėjimo išlaidų
Bankų administracinės išlaidos išaugo 67,7 proc. (181,8 mln. eurų) iki 450,4 mln. eurų, o tokį augimą labiausia nulėmė vieno rinkos dalyvio pastebimai išaugusios išlaidos, kurios anksčiau būdavo įtraukiamos į patronuojančiojo banko balansą. Pašalinus šį veiksnį ir įvertinus naujų veiklą pradėjusių bankų išlaidas, bankų administracinės trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 10,5 proc. (27,5 mln. eurų), iš jų personalo išlaidų augimas siekė 4,9 proc. (7,1 mln. eurų).
„Trečiąjį ketvirtį skolinimas augo ir gyventojams, ir verslui, ir finansų institucijoms, indėlių metinis augimas buvo šiek tiek lėtesnis. Bankų sektorius išlieka koncentruotas, tačiau naujieji rinkos dalyviai po truputį didina savo dalį. Atsižvelgdami į aktualijas, atkreipėme bankų sektoriaus dėmesį į kibernetinę riziką“, – pranešime sakė LB Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
Bankų sektoriaus turtas rugsėjo pabaigoje buvo 40,599 mlrd. eurų – 15,2 proc. daugiau nei prieš metus ir 3,5 proc. daugiau nei šių metų birelio pabaigoje. Didžiąją turto dalį sudarantis paskolų (su lizingu) portfelis per ketvirtį padidėjo 3,7 proc., o per metus – 6,5 proc. ir rugsėjo pabaigoje siekė 21,206 mlrd. eurų.
Ne finansų bendrovės suteiktos paskolos per metus padidėjo 1,2 proc. ir rugsėjo pabaigoje buvo 8,424 mlrd. eurų, gyventojams suteiktų paskolų portfelis išaugo 9,2 proc. iki 11,733 mlrd. eurų. Per ketvirtį ne finansų bendrovės suteiktų paskolų portfelis padidėjo 4,4 proc., gyventojų – 2,6 procento.
Tik namų ūkiams suteiktų būsto paskolų portfelis per metus padidėjo 10,2 proc., per ketvirtį – 2,5 proc. ir rugsėjo pabaigoje siekė 9,536 mlrd. eurų.
LB teigimu, trečiąjį ketvirtį paskolų portfelio kokybės rodikliai toliau gerėjo – neveiksnių paskolų namų ūkiams ir ne finansų bendrovių dalis sumažėjo atitinkamai 0,1 ir 0,4 procentinio punkto – iki 1,2 ir 2 proc., o bankų lūkesčiai dėl paskolų portfelio kokybės perspektyvų išliko pozityvūs.
Specialieji atidėjiniai ne finansų bendrovių veiksnių paskolų tikėtiniems kredito nuostoliams per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 1,8 mln. eurų. Nors atidėjiniai veiksnioms namų ūkių paskoloms išaugo 12 mln. eurų, tačiau, anot LB, ne dėl su kredito rizika susijusių priežasčių. Specialieji atidėjiniai neveiksnioms paskoloms sumažėjo 19,7 mln. eurų, tačiau daugiausia tai lėmė blogų paskolų nurašymai.
Dėl COVID-19 pertvarkytų paskolų (paskolų su įmokų atidėjimais) likutis per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 62 proc. iki 34 mln. eurų.
Bankuose laikomų indėlių portfelis per metus padidėjo 16,3 proc., per ketvirtį – 2,8 proc. ir rugsėjo pabaigoje buvo 33,364 mlrd. eurų. Ne finansų bendrovių indėlių portfelis per metus padidėjo 14 proc. iki 9,444 mlrd. eurų, gyventojų indėlių portfelis augo 21,1 proc. iki 19,609 mlrd. eurų. Per ketvirtį ne finansų bendrovių indėlių ūgtelėjo 0,4 proc., o gyventojų indėlių padaugėjo 2,9 procento.
Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje banko arba specializuoto banko licencijas turėjo 12 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikė 6 bankai. Šiuo metu LB kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja dar 10 paraiškų gauti specializuoto banko licenciją.
Anot LB, nors šalies bankų rinka tebėra koncentruota, tačiau per pastaruosius keletą metų veiklą pradėję septyni bankai trečiąjį ketvirtį toliau augino užimamą rinkos dalį ir šiuo metu užima jau 2,3 proc. rinkos pagal turtą (prieš metus ši dalis sudarė vos 0,6 proc.).
Bankų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau tebėra aukštas. Visi bankai vykdė jiems nustatytus individualius kapitalo pakankamumo reikalavimus. Bankų likvidumo situacija išlieka labai gera, o didžiuosiuose bankuose likvidumas yra netgi perteklinis.
Atsižvelgdamas į kibernetinės rizikos aktualumą, Lietuvos bankas įvertino, kaip 8 bankai ir dvi centrinės kredito unijos valdo informacinių, ryšių technologijų ir saugumo riziką. Rezultatai parodė, kad trims sritims – operacijų saugumui, stebėsenai ir reagavimui bei prieigos teisių valdymo apsaugai – kredito įstaigos turėtų skirti daugiau dėmesio.
