Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Arnas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vaikinas skundėsi, kad antstoliai areštavo jo sąskaitą ir jis nebeturi iš ko net pavalgyti nusipirkti.
„Skolų prisidariau labai jaunas per savo kvailumą. Vairavau neturėdamas tam teisių, tad gavau baudą. Tačiau dirbu ir kiekvieną mėnesį moku antstolių paskirtą sumą – 150 eurų“, – pasakojo vos 18 metų sulaukęs Arnas.
Pasak jo, jokių problemų su antstoliais nekilo.
„Tačiau vos prieš 2 savaites susiradau kitą darbą. Šiuo metu dirbu komandiruočių principu užsienyje. Man teko atsidaryti kitą banko sąskaitą. O pinigų pragyvenimui daug neturėjau, todėl paprašiau tėvų pagalbos. Šie į sąskaitą man pervedė 100 eurų, kuriuos iš karto areštavo antstolės Vaivos Šimkienės kontora“, – sakė vaikinas.
Anot jo, po banko sąskaitos arešto, jis iš karto paskambino antstoliams ir paprašė jų atšaldyti sąskaitą.
„Paaiškinau, kad dirbu ir pinigus grąžinsiu. O šiuo metu man pinigai reikalingi, kad turėčiau iš ko nusipirkti pavalgyti. Tačiau atsiliepusi antstolės padėjėja man piktai atrėžė, kad ir mano gautą algą areštuos ne tik tuos 100 eurų.
Suprantu, kad esu pats kaltas, nes prisidariau skolų, tačiau tikėjausi bent kiek žmogiškumo ir antstolių supratimo“, – skundėsi Arnas.
Vaikinas tikino, kad su nerimu laukia algos, didelė tikimybė, kad ji iš karto bus areštuota.
„Aš ir pats noriu kuo greičiau atsikratyti skolos. Iš viso ji siekia 2000 eurų. Kas mėnesį mokėjau po 150 eurų, tačiau dabar norėčiau jau mokėti po 200 ar 300 eurų. Niekada nepraleisdavau kasmėnesinių įmokų antstoliams“, – teigė Arnas.
Skolininkas su antstoliais privalo bendradarbiauti
Antstolės Vaivos Šimkienės kontoros atstovė Kristina Grincienė komentuodama šį atvejį tikino, kad antstolės kontoroje esantys duomenys ir skaitytojo pateikta informacija skiriasi.
„Tačiau atkreipiu dėmesį, kad bet kurio asmens vykdomosios bylos duomenys laikomi konfidencialia informacija, todėl plačiau komentuoti šios situacijos negaliu dėl asmens duomenų apsaugos“, – teigė specialistė.
Anot K. Grincienės, sąskaitų areštas yra įprasta priverstinio vykdymo priemonė, taikoma didžiojoje dalyje vykdomųjų bylų.
„Į kontorą skambinantiems žmonėms visada paaiškiname, kokiais atvejais apribojimai sąskaitoms gali būti naikinami. Taip pat informuojame, ką reikėtų daryti, kad nebūtų nurašomos lėšos, iš kurių skolos neturi būti išieškomos.
Juk žmogui yra užtikrinama galimybė turėti pinigų būtiniausioms gyvenimo reikmėms ir naudotis jam priklausančia darbo užmokesčio dalimi ar valstybės skiriamomis pašalpomis. Tačiau ši įstatyme įtvirtinta skolininko interesų apsauga veikia tada, kai skolų turintis žmogus pats elgiasi rūpestingai: bendradarbiauja su antstoliu, laiku pateikia informaciją apie gaunamų lėšų kilmę, darbovietės pasikeitimą ir kt.“ – aiškino specialistė.
Jos teigimu, antstolis, turėdamas reikiamus dokumentus – skolingo asmens pateiktą pažymą iš darbovietės ar pašalpą skyrusios institucijos, taip pat asmens banko sąskaitos išrašą, nustato laisvai disponuojamą sumą, kurios dydis atitinka išieškojimo metu „neliečiamų“ asmens pajamų dalį.
„Tada piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema „žino“, į kokią lėšų dalį nenukreipti skolų išieškojimo ir sąskaitos savininkas šiomis lėšomis gali naudotis vieną kalendorinį mėnesį. Jei lėšos lieka nepanaudotos, kitą mėnesį skolos iš jų išieškomos jau bendra tvarka“, – sakė K. Grincienė.
Taip pat anot jos, skolų mokėjimui didesnėmis dalimis irgi nėra jokių kliūčių.
„Tačiau atidėti skolos išieškojimą arba išdėstyti mokėjimą mažesnėmis, negu reikalauja įstatymas, dalimis, antstolis gali tik turėdamas išieškotojo sutikimą. Tad šiuos klausimus pirmiausia ir reikėtų derinti su išieškotojais.
Praktikoje tikrai turime atvejų, kai su išieškotojais pasirašomi skolų mokėjimo dalimis grafikai ir žmonės gali savo prievoles įvykdyti per ilgesnį laikotarpį“, – aiškino K. Grincienė.
Pasirodžius publikacijai, Lietuvos antstolių rūmai informavo, kad šiuo atveju vykdomosios bylos dokumentai esą nepatvirtina vaikino teiginių apie skolos mokėjimą, tačiau jie negali būti viešai skelbiami be asmens sutikimo.
Iš ko negalima išieškoti pinigų
Primename, kad birželio mėnesį Seimas priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimus, pagal kuriuos antstoliai negalės išieškoti lėšų, kurias skolininkai (fiziniai ar juridiniai asmenys) gaus kaip valstybės ir savivaldybių paramą dėl įvesto karantino.
„Vyriausybei paskelbus karantiną ir apribojus viešojo bei privataus sektoriaus veiklas, verslo sektoriui ir fiziniams asmenims taikomos įvairios pagalbos priemonės. Pavyzdžiui, prastova, yra mokamos subsidijos už nuomą, yra mokamos įmokos“, – tuo metu pranešime cituotas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Pasak jo, išmokos yra socialinės paskirties ir karantino laikotarpiu asmenims gali būti vienintelis pragyvenimo arba egzistavimo šaltinis.
Priimtomis pataisomis nutarta įteisinti draudimą išieškoti skolas iš valstybės ar savivaldybės paramos, kitų išmokų ar kompensacijų, skiriamų dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino.
Šiuo metu pagal Civilinio proceso kodeksą skolų išieškoti negalima iš komandiruotpinigių, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, išeitinių išmokų bei kitų išmokų, skirtų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.
Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi.
Išieškant iš juridinių asmenų, skolų negalima išieškoti iš lėšų, kurias skolininkas gavo kaip Europos Sąjungos ar kitą tarptautinę finansinę paramą remiamam projektui vykdyti.
