Jei gyventojas per metus sumoka mažiau socialinio draudimo įmokų nei būtina, jis rizikuoja prarasti kai kurias socialines garantijas – pavyzdžiui, ateityje gauti gerokai mažesnę senatvės pensiją. Labiausiai tai gresia darbuotojams, gaunantiems mažesnį darbo užmokestį nei minimalioji mėnesinė alga (MMA).
Visgi tokiais atvejais, kaip praneša „Sodra“, jei darbuotojo gaunamas atlygis nesiekia MMA, socialinio draudimo įmokas „primokėti“ nuo MMA dydžio turi darbdavys.
„Sodros“ duomenimis, asmenų, per mėnesį uždirbančių mažiau nei MMA, šių metų pradžioje Lietuvoje buvo maždaug 118 tūkst. Tai – kiek daugiau nei 2020-aisiais – pernai jų buvo beveik 113 tūkst.
Yra saugiklis
„Sodros“ komunikacijos skyriaus vyriausios specialistės Malgožatos Kozič teigimu, jei žmogus nesumoka socialinio draudimo įmokų bent nuo 12 MMA per metus, jis nesukaupia metų stažo pensijai. Ir kai toks žmogus išeina į pensiją, jo pensija būna gerokai mažesnė.
„Šių metų sausio mėnesį vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą siekė 439,21 euro, neturint būtinojo stažo – 229,96 euro, taigi, buvo beveik dvigubai mažesnė.
(...) Todėl nuo 2018 metų sausio įsigaliojo socialinio draudimo įmokų „grindys“. Jeigu darbo užmokestis yra mažesnis nei patvirtinta MMA, darbdavys turi apskaičiuoti ir sumokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės sumos nei MMA“, – prideda M. Kozič.
Šių pokyčių tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir padidinti garantijas mažiausiai uždirbantiems, kad jie galėtų gauti didesnes pensijas, ligos, motinystės, nedarbo išmokas, sako M. Kozič.
Visgi „Sodros“ atstovė atkreipia dėmesį, kad socialinio draudimo įmokų „grindys“ taikomos ne visais atvejais – yra specifinių darbuotojų grupių, už kurias darbdaviai nėra įpareigoti primokėti socialinio draudimo įmokų.
„Jos netaikomos darbuotojams iki 24 metų, pensininkams arba gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas. Šie darbuotojai gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikia.
Socialinio draudimo įmokų „grindys“ netaikomos ir tiems gyventojams, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis. Todėl mamos ar tėčiai, prižiūrintys vaikus, antrais ir trečiais metais gali dirbti už mažesnę nei minimalią algą – pavyzdžiui, kelias dienas per savaitę. Taip pat tie, kurie slaugo artimuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ar turinčiuosius visišką negalią, gali dirbti tiek, kiek leidžia jų galimybės, už mažesnę nei minimalią algą“, – patikslina M. Kozič.
„Sodros“ atstovė prideda, kad dirbant pas du darbdavius prievolės primokėti įmoką nėra nė vienam darbdaviui, nepaisant to, kokio dydžio bendrai darbines pajamas gauna darbuotojas.
Ginčų beveik nebėra
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teigimu, ginčų dėl minimalaus darbo užmokesčio beveik neliko. 2019 m. dar nagrinėti 76 tokie atvejai, o per 2020 metus dėl nesąžiningo darbdavio elgesio gautas tik 1 skundas. Jis užfiksuotas transporto ir saugojimo sektoriuje.
„Atvejų žinoma tik tiek, kiek kreipiasi į Darbo ginčų komisiją (DGK). Viena iš DGK pirmininko funkcijų yra pagal nustatytą kompetenciją, nagrinėjant darbo ginčus bei nustačius galimus nelegalaus darbo ar kitų darbo įstatymų pažeidimų požymius, teikti informaciją VDI teritoriniam skyriui dėl nelegalaus darbo ar kitų galimų pažeidimų identifikavimo ir administracinių poveikio priemonių taikymo“, – prideda VDI.
Darbo inspekcija primena, kad DGK tik įsipareigoja deklaruoti duomenis „Sodrai“. Savo ruožtu „Sodra“ apskaičiuotas ir laiku nesumokėtas įmokas išieško priverstine tvarka, o už pavėluotą įmokų mokėjimą yra skaičiuojami delspinigiai.
