įmokos

Konkurencijos taryba pakeitė įmokų dydžius už pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą. Nuo šių metų kovo mėnesio ūkio subjektai už teikiamo pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą turės mokėti 21,1 tūkst. eurų dydžio mokestį, o už teikiamo prašymo leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą – 7 tūkst. eurų mokestį.

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais – ir televizorių stiklo dūžio draudimą. Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas – žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Ne gyvybės paslaugas ir Lietuvoje teikianti bendrovė „Balcia Insurance“ („Balcia“) pranešė per praėjusius metus pritraukusi 120 mln. eurų įmokų – 48 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Išmokėtų kompensacijų suma didėjo 71 proc. iki 72 mln. eurų. Bendrovės investicijos į verslo plėtrą pernai įvertintos 4,1 mln. eurų. „Balcia“ pagrindinę būstinę turi Latvios sostinėje, padalinius – Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.

Nuo sausio padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, pavyzdžiui, padidės privalomojo sveikatos draudimo įmoka. „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys.

Visi dirbantys gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tiesa, jas dažniausiai sumoka darbdavys, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės dirba savarankiškai. Tačiau egzistuoja kelios išimtys, kai PSD įmokų mokėti nereikia. Tokiais atvejais kas mėnesį gyventojai sutaupo beveik 60 eurų. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl PSD įmokų.

Daugelis gyventojų iki šios savaitės laiku deklaravo pernykštes savo pajamas ir sumokėjo mokesčių nepriemokas, taip pat susigrąžino jų permokas. Tačiau yra per 100 tūkst. lietuvių, kurie to nepadarė. Jų laukia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ paaiškino, ko imsis dėl gyventojų, kurie turėjo sumokėti, bet laiku nesumokėjusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Nuo praėjusių metų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiami tik tie bedarbiai, kurie darbo neranda laikinai ir dėl objektyvių priežasčių. Pusmetį ar metus darbo nerandantys ir to nepagrindžiantys asmenys PSD turi mokėti patys. Bedarbio arba darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys žmonės PSD nepraranda, tačiau specialistams svarbu žinoti užimtumą ribojančias kliūtis ir jas pašalinti. Taip pat suteikti motyvacijos dirbti ir padėti įsidarbinti.

Gyventojai kol kas negalės nei visiškai sustabdyti įmokų pervedimų į antros pakopos pensijų fondus, nei iš jų pasiimti sukauptas lėšas visas iš karto.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti opozicijos atstovų teikiamų Pensijų kaupimo įstatymo pataisų, leidžiančių sustabdyti įnašų mokėjimą į antros pakopos pensijų fondus,o sukauptas lėšas pasiimti vienkartine ar periodine išmokomis arba rinktis anuitetą.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, jog blogų būsto paskolų bankuose yra rekordiškai mažai – tik pavieniai paskolų turėtojai domisi galimybe susimažinti paskolų įmokas ar jas atidėti.  „Šiuo metu į kredito įstaigas, matome, kad kreipiasi pavieniai gyventojai pasidomėti dėl galimybių kažkiek atidėti savo būsto paskolų mokėjimus ar susimažinti įmokas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė E.Čipkutė.   „Kol kas dar tendencijos nėra.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, sausį turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, kitais metais didėja ir PSD įmokos. Nuo sausio kas mėnesį „Sodrai“ šie gyventojai turės pervesti 58,63 euro (2022 m. buvo 50,95 eurų). Suma nuo kitų metų pradžios padidės 7,68 euro, kadangi minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2023 metų sieks 840 eurų.

Europos Parlamentas ir Taryba pirmadienį susitarė dėl 2023 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kuriame mokėjimų asignavimai sieks 168,6 mlrd. eurų. Lietuvai mokėjimai kitąmet sieks apie 2,5 mlrd. eurų, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą turėtų siekti apie 666 mln. eurų. Derybų metu buvo išlaikytas pakankamas Lietuvai svarbiausių ES politikos sričių finansavimas bei susitarta dėl didesnių lėšų nuo karo kenčiančiai Ukrainai, antradienį pranešė Finansų ministerija.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolio „NEO Finance“ administruojama mokėjimo inicijavimo platforma „Neopay“ per devynis šių metų mėnesius surinko daugiau nei 1 mlrd. eurų įmokų – 51,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Per šiuos metus taip pat atlikta daugiau nei 14 mln. transakcijų. Prieš metus inicijuota 11 mln. mokėjimų, kurių metu  surinkta 661 mln. eurų įmokų. Per visus praėjusius metus surinkta 964 mln.

Siekiant sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, nuo birželio mėnesio padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Papildomai 5 proc.

Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu – nuo jos priklauso kai kurių „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai, rašoma pranešime.  „Sodra“ primena, kokių pasikeitimų 2022 metais sulauks apdraustieji. Didės nedarbo išmoka Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos.

Senatvės pensija turėtų priklausyti nuo žmogaus sumokėtų įmokų „Sodrai“, o ne nuo darbo stažo, ypač jei darbuotojas mažai uždirba ir moka mažas įmokas, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.  Pasak ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės, mažiau reikšmės teikiant stažui, žmonės stengsis daugiau uždirbti ir mokėti didesnes „Sodros“ įmokas.

Pasibaigus karantinui savarankiškai dirbantys gyventojai vėl, kaip ir prieš karantiną, turėtų nepamiršti kas mėnesį sumokėti einamąsias privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo minimalios mėnesio algos (MMA), kad ir toliau galėtų nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Ekstremalios situacijos ir karantino metu savarankiškai dirbantys gyventojai turėjo teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų. Net ir nemokėdami PSD, jie galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) deklaruojantys praėjusių metų veiklos pajamas, turėtų nepamiršti ir sumokėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų „Sodrai“. Įmokoms įtakos turi ir karantinas.

„Sodros“ įmokų atidėjimo šiemet paprašė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug du kartus mažiau nei pirmojo karantino metu. Taip pat mažėja išduodamų nedarbingumo pažymėjimų, šiek tiek tirpsta nedarbo išmokų gavėjų gretos, skelbia „Sodra“. Įmokų atidėjimai  Nuo antrojo karantino pradžios „Sodrai“ prašymus nevykdyti išieškojimų pateikė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug perpus mažiau nei per pirmą karantiną.

Savarankiškai dirbantys gyventojai vis dar neskuba mokėti socialinio draudimo įmokų kiekvieną mėnesį, nors nuo to priklauso, kada jie gaus iš „Sodros“ ligos bei motinystės išmokas. Nuo vasario įsigaliojus naujai tvarkai, svarbu pasirūpinti, kad įmokos „Sodrai“ būtų sumokėtos iki einamojo mėnesio pabaigos. Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą (išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą), kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, rašoma „Sodros“ pranešime.

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad nuo pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ primena, kiek, kada ir kaip mokėti bei kodėl svarbu tai padaryti. Iki kada reikia sumokėti įmokas už 2020 metus? Gyventojai, kurie 2020 metais vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Socialinio draudimo įmokos gyventojui užtikrina teisę į ligos, motinystės išmokas, medicininę pagalbą ir būtiniausias medicinines paslaugas bei valstybinę pensiją sulaukus pensinio amžiaus. Jos mokamos nuo kiekvieno ne mažesnio nei minimalus atlyginimo. Jei žmogus uždirba mažiau, kad neprarastų garantijų, už jį turi primokėti darbdavys.

Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai sprendimo priimti neskuba – tam jie turės dar beveik penkis mėnesius. „Sodra“ daugiau nei 30 tūkst. gyventojų pakartotinai išsiuntė žinutes į asmenines paskyras, o trečdaliui iš jų – ir e. paštu, apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir pasirinkimo galimybes.  Per sausį naujas antros pakopos pensijų kaupimo sutartis jau sudarė daugiau nei 900 gyventojų.

Šalies įmonės, kurių veikla dėl karantino apribota ar nutraukta, gali toliau nemokėti įmokų „Sodrai“ ir jas atidėti be palūkanų, skelbia „Sodra“. Tačiau tam būtina pateikti prašymą.  „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis teigia, kad šiuo metu gauta beveik 2500 įmonių prašymų netaikyti sankcijų. Jų įmokų suma, kurią planuojama atidėti, šiuo metu viršija 9 mln. eurų. „Karantiną sugriežtinus, „Sodros“ mokestine pagalba galės pasinaudoti daugiau verslų.

Pavasarį, pirmojo karantino metu sunkumų patyrę gyventojai ir įmonės kreipėsi į bankus dėl „paskolų atostogų“ – prašė atidėti paskolų įmokų mokėjimus. Šiuo metu bankai skaičiuoja pavienius prašymus atidėti įmokas. Anot jų, dalis žmonių „paskolų atostogas“ pasiėmė metams, todėl iš naujo jų prasitęsti nebereikia, o kiti tiesiog patiria mažiau finansinių sunkumų negu pirmojo karantino metu.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos 100 mln. eurų vertės schemą, suteikiančią galimybę nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms įmonėms atidėti socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Schema buvo patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą. Parama galės pasinaudoti įmonės, veikiančios sektoriuose, kuriuose Lietuvos Vyriausybė nurodė taikyti skubias priemones koronaviruso plitimui apriboti, teigiama EK pranešime.

„Sodra“ išsiuntė priminimus beveik 3,5 tūkst. gyventojų, kuriems jau rugsėjį gali tekti patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį. Pranešimus gavo tie gyventojai, kurie kol kas nėra skolingi, tačiau jei iki mėnesio pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba neužsiregistruos Užimtumo tarnyboje, jiems atsiras prievolė patiems mokėti PSD įmokas. Tarp šių asmenų – apie 2500 jaunuolių nuo 18 iki 24 metų amžiaus. Dalis jų gali būti šiemet pabaigę mokslus, tačiau dar neįsidarbino.

Kad rugsėjis nepateiktų nemalonios staigmenos, mokyklas ir universitetus baigę jaunuoliai turėtų atsiminti kelis svarbius dalykus apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Pabaigus mokslus ir nepradėjus dirbti, gali tekti mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD). Ką reikėtų žinoti? Visi abiturientai ir absolventai valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami iki rugpjūčio 31 dienos.

Įmokas pacientų patirtai žalai atlyginti į specialią sąskaitą iš beveik 4 tūkst. gydymo įstaigų sumokėjo pusė. To nepadariusiųjų licencijos gali būti sustabdytos, informuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jos duomenimis, rugpjūčio viduryje asmens sveikatos priežiūros įstaigos į nurodytą sąskaitą buvo pervedusios 2,5 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos sistemos įstaigų veiklą prižiūrinčios institucijos primygtinai ragina visas gydymo įstaigas – iki rugsėjo 16 dienos – sumokėti specialioje banko sąskaitoje kaupiamas pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtas įmokas. Kai kurios gydymo įstaigos minėtas įmokas jau sumokėjo, kitos, net ir pasinaudoję specialiai karantino metu suteikta pertrauka, to padaryti neskuba. Atkreipiamas dėmesys – nesumokėjus, gydymo įstaigos gali likti be licencijos.

„Sodra“ jau atidėjo įmokas beveik 1,5 tūkst. įmonių ir apie 2 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų. Atidėtų įsipareigojimų suma siekia 24 mln. eurų. Kiti draudėjai raginami iki rugpjūčio 17 d. pateikti prašymą dėl skolos atidėjimo supaprastinta tvarka. Iki šiol į „Sodrą“ kreipėsi per 13 tūkstančių draudėjų. Įmonės, kurios patyrė COVID-19 poveikį, yra nesumokėjusios maždaug 150 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija prašo „Sodros“ pratęsti atidėtų mokesčių mokėjimą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms įmonėms.  Asociacijos teigimu, daugelio prekybos įmonių pajamos per trijų mėnesių karantiną smarkiai sumažėjo, todėl apyvartinių lėšų trūksta beveik visiems verslams.

Aiškėja tikrasis atleistųjų iš darbo per karantiną skaičius. Sugretinus su pernai vien per gegužę nedarbo išmokų gavėjų padaugėjo trečdaliu. Kokia iš tiesų situacija Lietuvoje? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Seimas ketvirtadienį įteisino supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių mokėjimų atidėjimo tvarką karantino metu.  Už tokias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, o du susilaikė.  „Sodros“ skyriai patys galės spręsti dėl viršijančių 30 tūkst. eurų įsiskolinimų atidėjimų – jiems nebereikės dėl to kreiptis į „Sodrą“ tarybą.  Atidėjimo sutartys nebus sudaromos. Pakaks pateikti prašymą atidėti įsiskolinimų mokėjimą.

Siekdama, kad dėl karantino pasekmių savarankiškai dirbantys žmonėms patirtų kuo mažiau išlaidų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina dviems metams atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sumokėjimą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai teigiamai vertina sprendimą leisti gyventojams dėl karantino praradus dalį pajamų atidėti būsto ir vartojimo paskolų mokėjimus. Anot jų, tai turėtų padėti rinkos tvarumui ir gyventojų finansiniam saugumui. „Šiuos sprendimus vienareikšmiškai teigiamai vertinu, tai tikrai yra savalaikė ir pakankamai efektyvi pagalba žmonėms susitvarkyti su nerimu“, - BNS sakė NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Sauliaus Vagonis.

Metų pabaigoje Seimas priėmė kelis įstatymų projektus, dėl kurių keisis kai kurios „Sodros“ išmokos. Pensijos bus indeksuojamos ne tik pagal įprastinę tvarką, bet ir papildomai. Taip pat numatyta išmokėti kai kurias kompensacijas. Kita vertus, dėl iki 607 eurų didinama minimali mėnesinė alga. Dėl to didės įmokos dirbantiems savarankiškai, taip pat tiems, kurių pajamos nesiekia šios sumos.

Valdantiesiems šis ruduo – tikras išbandymų metas: biudžeto priėmimas, streikai ir prezidento pasitikėjimą praradęs ministras krinta ant Seimo daugumos pečių. Didžiosios kovos dėl biudžeto priėmimo dar tik įsibėgėja, todėl galima tikėtis pasikeitimų ir paskutinės minutės pasiūlymų. Vienas tokių pasiūlymų gali būti valdančiosios daugumos vadovo Ramūno Karbauskio idėja neapmokestinti bankų ir prekybos tinklų, jei šie pasiūlytų, kaip alternatyviai papildyti valstybės kišenes.

Siekiant suvienodinti savarankišką veiklą vykdančių ir pajamas deklaruojančių gyventojų „Sodros“ įmokas, nuo kitų metų individualių įmonių savininkams bei mažųjų ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams jas siūloma skaičiuoti nuo 90 proc. pajamų. Dabar jos skaičiuojamos nuo pusės jų pajamų. Socialinių reikalų ir darbo komitete už tai numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimą trečiadienį balsavo 11 parlamentarų, susilaikė vienas.

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma taikyti tokias pat įmokų lubas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai trečiadienį pritarė Vyriausybė, tvirtinusi valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Remiantis teisės akto pataisa, 2020 m. savarankiškai dirbantiems asmenims įmokų lubas siūloma nustatyti ties 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių riba.

Panašu, kad emigrantai dar ilgai negalės jaustis ramūs – tinkamai nedeklaravę savo išvykimo ir panorėję grįžti tėvynėn gali būti itin nemaloniai nustebinti. Už nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jų laukia įspūdingos skolos, galinčios siekti net ir 1400 eurų. „Sodra“ yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje iš viso yra 615 tūkstančių gyventojų, kurie patys privalo mokėti PSD įmokas. Tačiau metų pradžioje 252 tūkst. iš jų buvo skolingi daugiau nei 3 eurus.

Beveik ketvirtadalis milijono lietuvių nusprendė bent jau kol kas nebekaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Daugelis sako besibaiminantys nežinomybės, politikų nuotaikų kaitos ar priverstinio apsisprendimo likti kaupime visam laikui.  Apie pensijų kaupimo reformą TV3 studijoje kalbėjo „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė ir žurnalistas Artūras Anužis.

Žalą gydymo įstaigų pacientams jau netrukus atlygins specialus fondas. Žmonėms nebereikės įrodinėti patirtos žalos – pakaks nurodyti, kokiomis aplinkybėmis jie ją patyrė, o speciali komisija spręs, ar pacientas teisus. Tiesa, kai kurie parlamentarai tame įžvelgia piktnaudžiavimo grėsmę. Esą ne visi pacientai gali pagrįstai gauti išmokas, o gydymo įstaigos gali nemenkai nukentėti.

Nuo 2019 metų gyventojai už pradelstas būsto paskolų įmokas bankams mokės mažesnes netesybas. Parlamentarai ketvirtadienį nustatė skirtingus netesybų dydžius, kai paskolos sutartis nutraukta ir kai ji galioja, bet žmogus negali jos išsimokėti. Pastaruoju atveju netesybos už kiekvieną pradelstą dieną siektų iki 0,05 proc. (18 proc. per metus), jos būtų skaičiuojamos ne ilgiau kaip 180 dienų. Iki 0,015 proc. per dieną (apie 5,5 proc. per metus) delspinigiai siūlomi, kai sutartis nutraukiama.

Naudinga žinoti, kaip dirbantys gyventojai gali kaupti pensijai kitąmet. Skirtingas sumas kaupimui pensijai žmonės atseikės priklausomai nuo to, kiek jie uždirba. Dabar kaupiantys pensijai, bet toliau to nenorintys daryti, turi du pasirinkimus apie kuriuos turi informuoti savo pensijos kaupimo bendrovę. Pirma, grąžinti į „Sodrą“ visą sukauptą lėšų sumą ir už tai gauti didesnę „Sodros“ senatvės pensiją. Antra, stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensijos amžiaus.

Daliai mokslus baigusių studentų ir moksleivių rugsėjį gali tekti patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką, kad nesusidarytų skola ir nenutrūktų sveikatos draudimas. Taip gali nutikti, jeigu pasibaigus vasarai žmogus nebetęs mokslų, neįsidarbins ir nesikreips į darbo biržą, nepradės savo verslo ar laikinai išvyks, pavyzdžiui, pakeliauti po pasaulį ir išvykimo nedeklaruos.

„Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti „Sodros“ asmeninėse gyventojų paskyrose, o 1500 iš jų gavo pranešimą apie tai elektroniniu paštu, rašoma pranešime spaudai.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad daugiausiai diskusijų tarp Vyriausybės siūlomų mokesčių pokyčių kelia pasiūlymai keisti „Sodrai“ finansavimą. Vis dėlto premjeras tikisi, kad pavyks rasti visiems priimtiną sprendimą. Jis kartoja, kad pensijos kitąmet didės vidutiniškai 23 eurais. „Yra sprendimai, kurie kelia diskusijas ir, matyt, surasti subalansuotą sprendimą nebus paprasta. (...) Daugiausiai problemų kelia 2 proc.

Atidesnis Lietuvos gyventojas pastebėjo, kad „Sodra“ jam priskaičiavo daugiau įmokų nei priklauso. Pasiaiškinus plačiau jis suprato, kad į tokias pinkles galėjo pakliūti ne vienas gyventojas pats to nežinodamas. O „Sodrai“ beliko pripažinti klaidą. Socialiniame tinkle „Facebook“ Remigijus Mekionis pasidalino pastebėjimais dėl mokesčių mokamų „Sodrai“ vykdant individualią veiklą.